Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, jog išleidžiant vaiką į mokyklą svarbu pasirūpinti ne tik mokinuko darbo vieta, mokyklinėmis priemonėmis, bet ir vaiko psichologine būkle. Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą pravers tūkstančiai pirmokų. Jiems ši diena, be džiaugsmo, atneš ir nerimą, o gal net ir baimę. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip pat prasidės naujas šeimos gyvenimo etapas. Jis atneš ne tik teigiamų emocijų, bet ir rūpesčių. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė pataria, kaip tam galima pasiruošti iš anksto.
Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jų atžalos pasirengusios lankyti mokyklą.
Mokymasis – nauja veikla, nauji nepažįstami žmonės, kitoks gyvenimo ritmas ir dienos režimas. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą ir sugebėjimą užmegzti naujus ryšius tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėveliams, kaip palengvinti vaiko adaptacinį periodą mokykloje. Tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą gerokai anksčiau, negu šie pradės ją lankyti. Tai galite padaryti, pavyzdžiui, prieš vasaros atostogas. Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja. Per vasarą vaikas pripras prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia.
Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė vaiko elgesys ar emocijos (šis nenori eiti į mokyklą, verkia) ir atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).
Paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus. Tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko padėtį.
Vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jis jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo potyriais.
Pradinukai, ypač pirmokėliai, dažnai naujoje mokykloje jaučiasi nesaugūs. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas, kaip jis jaučiasi klasėje, ar mėgsta žaisti su vaikais per pertraukas.
Tokie žodžiai, kaip „tu nieko nesugebi gerai padaryti“, „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?“, tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi, pasistenkite nenuvertinti savo atžalos.
Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimu: „Ar labai bijai eiti į mokyklą?“ Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalyti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės.
Uždaresniam, drovesniam vaikui labai tiktų žaidimas nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai su tėvais. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet ir iš naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, taip padėdami jam atsikratyti įtampos ir per dieną sukaupto nerimo.
Kiekvienas vaikas yra individualus ir skirtingas, kiekvienam reikia skirtingo laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Būkite kantrūs, palaikykite savo atžalas ne vien žodžiais – jiems reikia ir jūsų švelnumo, apkabinimo. Tiesiog darykite tai nuoširdžiai.
Parengė Rasa Vaitkienė