Reikalingos priemonės:
• keturi ovalo formos plokšti šlifuoti akmenys (agatai, oniksai) – du mažesni, du didesni,
• aštuoniolika tabletės formos 8 mm agato karoliukų, devyni lašo formos „Swarovskio“ karoliukai,
• keliolika mažesnių juodų karoliukų ir kristalų, smulkieji (11/0 dydžio) karoliukai išorei papuošti ir kt.,
• klijai, žirklės, siūlai, valas ir adata,
• tamsiai mėlynos ir metalizuotos sidabrinės spalvos sutažo juostelės,
• kelios nedidelės veltinio ar minkšto audinio atraižos,
• metaliniai priedai: vėrinio segtukas, auskarų kabliukai, karoliukų kepurėlės, skirtukai.
Darbo eiga:
1.–4. Pradedame nuo didesnio ovalaus akmenėlio: priklijuojame jį ant audinio atraižos, paskui apkerpame ir rūpestingai apsiuvame trimis drauge sudėtomis sutažo juostelėmis (viduryje sidabrinė, o iš šonų po tamsiai mėlyną). Ovalo apačioje suformuojame keturis lašelius ir gražiai paslepiame juostelių galus.
5.–6. Imame naują trijų juostelių atraižą ir siuvame karoliukus prie pirmojo ovalo viršutinės dalies formuodami raštą ir kartu kurdami jungiamąją detalę. 7. Su antruoju ovalu pakartojame pirmo etapo žingsnius: priklijuojame, apkerpame, apsiuvame ir pasukę akmenėlį devyniasdešimt laipsnių kampu (kad vėrinys nebūtų itin ilgas) taip pat pradedame jį gaubti sutažo juostelėmis, apsiūti mažesniais karoliukais. Ovale pragręžtas skylutes pridengiame smulkiaisiais karoliukais. Baigę nedelsdami sutvarkome juostelės galus, nes šie labai greitai nubryzga.9. Galiausiai visas keturias detales susiuvame į vieną dirbinį: didžiuosius ovalus vieną prie kito prisiuvame siūlu arba valu, o mažesniuosius jungiame karoliukais. Štai du trečdaliai vėrinio jau paruošti.
10. Pabaigoje dar suraitome dvi nedideles detales, taip pat karoliukais pritvirtiname prie vėrinio. Prie jų prisiūsime užsegimo juostelę. 11.–12. Vėrinys baigtas, telieka sutvarkyti užsegimo juostelę. Galime surišti, nuvyti virvelę, pritvirtinti turimą grandinėlę, odos ar zomšos juostelę, jei dar likę karoliukų ir sutažo juostelių, susiūti grandinėlę iš jų, įkomponuoti agatų ar kitų juodų akmenukų į vėrinį ir t. t.Žmogaus fantazija beribė. Vis dėlto man norisi išlaikyti vėrinio spalvinį vientisumą, todėl juostelę darome iš mėlynos spalvos sutažo juostelių.
Pasimatuojame vėrinį, kad žinotume, kokio ilgio juostelės reikės, pridedame dar kokius 5 cm ir padauginame šį ilgį iš keturių – iš tiek sutažo gijų darysime vėrinio juostelę. Suglaudę juosteles vieną prie kitos sutvirtiname smeigtuku. Pamatuojame pačią kraštinę vėrinio detalę, prie kurios tvirtinsime užsegimo juostelę, ir pagal jos kontūrus kerpame apdailos audinio atraižą. Dabar telieka prisiūti arba priklijuoti užsegimo juostelę prie vėrinio galo. Tą patį padarome ir su antru vėrinio galu. Pasimatuojame vėrinį, dar kartą patikriname, ar jis gražiai priglunda prie kaklo, ir pritvirtiname užsegimą. 13. Baigę visus šiuos darbus galime sutvarkyti išvirkščiąją vėrinio pusę: iškerpame reikalingą detalių kiekį ir jas tvarkingai prisiuvame arba priklijuojame paslėpdami visus juostelių galus bei dygsnius. 14. Tokiam proginiam vėriniui sunku pritaikyti auskarus, todėl nieko nelaukę ir juos pasidarykime. Ausų papuošalams keliama daugiau reikalavimų: jie neturėtų būti labai sunkūs, kai kurie žmonės netoleruoja netauriųjų metalų. Kuriant į visa tai reikėtų atsižvelgti. Todėl mano sumanymas – nelabai dideli, lengvi auskarai. Iš tų pačių juodojo agato karoliukų raitome į vėrinio raštą panašų auskaro ornamentą.
Telieka sulaukus tinkamos progos pasipuošti.
Žurnalas „Karoliukai“