Net 70 proc. dirbančių bakalauro ir magistrantūros pakopų studentų mano, kad jų darbas yra nesusijęs arba tik iš dalies susijęs su pasirinkta studijų sritimi, – tokius rezultatus atskleidė prieš kelerius metus Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa. Šie rezultatai liudija profesinio orientavimo spragas. Tad neretas klausia – kokių galimybių nepastebi Lietuvos moksleiviai rinkdamiesi studijas?
Įvertinti laiką, kurio prireiks norimam tikslui pasiekti
Daugelis mokyklas baigusių jaunuolių dar nėra apsisprendę dėl savo tolesnio profesinio kelio. Ir tai nėra blogai. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) prodekanas dr. Ramūnas Skaudžius sako, kad daug blogiau tada, kai negalime rasti mus motyvuojančių ir dominančių sričių.
„Populiarių studijų pasirinkimas ne visada garantuoja sėkmingą karjerą. Reikia įsivertinti ne tik gabumus, bet ir tai, kiek pastangų ir laiko kainuos pasiekti norimus rezultatus toje srityje“, – paaiškina studijų prodekanas ir priduria, kad dideli norai ir sunkus darbas leidžia pasiekti daug ką, bet paprastai entuziazmas išblėsta greičiau, nei gali skinti darbo vaisius, ypač jeigu kasdienė veikla nėra prie širdies.
Pasak pašnekovo, labai didelė stojančiųjų problema yra studijų programų pasirinkimas aklai, neatlikus išsamesnės analizės. Pavyzdžiui, chemijos programų studentai neretai nustemba dėl fizikos ir biologijos paskaitų, kurių VU CHGF yra nemažai. Daug šių studentų 11 klasėje nebuvo pasirinkę mokytis biologijos, nes manė, kad jos neprireiks.
Pasidomėti retesnėmis profesijomis
Paklaustas apie populiariausias studijų programas, dr. R. Skaudžius pamini VU CHGF biochemijos studijas. Stojant į jas vyksta ypač didelis konkursas – į vieną vietą pretenduoja daugiau nei 6 moksleiviai.
Šios studijos išsiskiria intensyvumu – reikia perprasti tiek chemiją, tiek biologiją. Biochemijos absolventai įgyja stiprių specialybės įgūdžių, žinių ir bendrųjų gebėjimų, dėl kurių vėliau labai lengvai integruojasi į darbo rinką.
„Kitos kiek mažiau populiarios programos – geografija, chemija ir nanomedžiagų chemija. Jos taip pat pritraukia itin gabių ir motyvuotų studentų, tik konkursas nėra toks didelis. Pažymėčiau, kad mokiniai daug rečiau renkasi programas, kurių pavadinimai mažiau žinomi. Pavyzdžiui, žodžiai „geologija“, „kartografija“, „meteorologija“ ar „hidrologija“ nėra dažni mokykloje ar buityje. Tad ir studijų programos nesulaukia tiek daug dėmesio, nors baigus šias studijas įsidarbinimo perspektyvos yra labai geros“, – sako pašnekovas.
Keli trumpi patarimai:
- Svarbiausias kriterijus turėtų būti universiteto lygis pasauliniu mastu ir finansinis įsivertinimas – ar bus galima sau leisti studijas pasirinktoje aukštojoje mokykloje.
- Renkantis studijų programą, reikia atsižvelgti į savo norus ir galimybes.
- Jeigu esate pasimetęs tarp savo norų, pirmiausia išsiaiškinkite, kokios studijos jums prieinamos pagal 11–12 klasėje pasirinktus dalykus ir laikytus egzaminus.
- Visada padeda susidarytas studijų sąrašas – tuomet reikia įvertinti profesijos ateities perspektyvą.
- Galiausiai reikia rasti laiko pasvajoti: ką didingo galėtumėte nuveikti būdamas tos srities specialistas?
http://naujienos.vu.lt