Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais vos už kelių mėnesių baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks: „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“ Vis dėlto chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti.
Drugio efektas: mažiausias pokytis gali turėti didžiulius padarinius
Karjeros konsultantai psichologai, siekdami padėti klientams pasiekti karjeros tikslus, taiko daug metodų ir teorijų. Viena iš jų – chaoso teorija, kuri buvo sukurta taikyti matematikoje ir mechanikoje, tačiau dabar taikoma įvairiausiose srityse.
Chaoso teorijai apibūdinti yra vartojama „drugio efekto“ metafora, kuri aiškina, kad net mažiausias drugio sparnelių suplazdėjimas gali sukelti uraganą kitoje pasaulio pusėje. Kitaip tariant, pasaulyje viskas yra susiję, o net mažiausias pokytis vienoje sistemoje gali sukelti didžiules pasekmes visiškai kitur, bet ryšys tarp įvykių dažnai yra netiesioginis, o poveikis – iš anksto nenumatomas. Tačiau kaip psichologai taiko matematikos idėjas savo veikloje?
Pritaikant chaoso teoriją konsultuojant dėl karjeros, teigiama, kad dėl labai didelio pokyčių tempo technologijų, ekonomikos, darbo rinkos srityse šiuolaikinę karjerą galima laikyti chaotiška ir nenuspėjama. Karjera yra sudėtingas reiškinys, todėl nėra tikslinga tikėtis, kad visada, norint ar darant A, įvyks ir B, nes aplinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu dalyvausiu mokymuose apie vadovavimą ar lyderystę, nebūtinai tapsiu vadove (-e) ar būsiu geras vadovas (-ė) ateityje.
Bet kokia karjeros situacija ar įvykis paprastai turi ne vieną, o labai daug tarpusavyje susijusių priežasčių ir pasekmes sunku prognozuoti. Aš galiu netapti geru (-a) vadovu (-e), nes mokymai, kuriuose dalyvavau, visgi nėra tokie efektyvūs ir aš iš jų nieko neišmokau, galbūt mano komandos nariai turi kitokių lūkesčių vadovo atžvilgiu, galbūt neturiu kitų reikalingų kompetencijų, galbūt organizacijoje, kurioje dirbu, man neleidžia taikyti įvairių kitų metodų, kuriuos laikau efektyviais, ir t. t. Būtent todėl ir nereikėtų tikėtis, kad visuomet norint ar darant A įvyks ir B.
Racionalūs patarimai padeda ne visada
Gyvenimas yra sunkiai nuspėjamas, todėl turime ribotas galimybes ką nors tiksliai prognozuoti norėdami padėti sau ar kitiems planuojant savo karjerą. Vadinasi, labai konkretūs ir vienaprasmiai patarimai yra abejotini, o dažnu atveju nepasiteisina. Net ir tai, kas racionaliai atrodo teisinga ir veiksminga (pavyzdžiui, sistemingas karjeros planavimas, nuolatinis kompetencijų kėlimas, savęs tobulinimas ir kt.), ne visada turi laukiamas pasekmes. Todėl kartais karjeroje patiriame paradoksalias situacijas, kai įdėję labai daug pastangų nesulaukiame jokio rezultato, o kartais, atrodytų, visiškai atsitiktinis veiksmas ar įvykis aplinkoje sukelia perversmą asmens karjeroje.
Remiantis chaoso teorijos požiūriu į karjerą, konsultuojant dėl karjeros, akcentuojamas karjeros reiškinio sudėtingumas ir priklausomybė nuo konteksto, dinamiškumas ir nenuspėjamumas. Kitaip tariant, akcentuojamas nuolatinis chaosas pačiame karjeros procese.
Svarbu „prisijaukinti“ nuolatinius pokyčius
Chaoso teorijos kontekste nėra sakoma, kad karjeros nereikia valdyti, nors tai ir sunku padaryti. Priešingai, akcentuojama, kad karjeros reiškinius suprasti ir valdyti būtina, tačiau tai gali būti sudėtinga. Psichologai, besiremiantys chaoso teorija, akcentuoja, kad karjeros sėkmę dažnai lemia ne tiek racionalios karjeros planavimo pastangos, kiek nuolatinis asmens suvokimas, kas jam darosi ir kas vyksta tame kontekste, kuriame jis siekia karjeros. Norint sėkmingai valdyti savo karjerą, reikia pastebėti jai reikšmingus įvykius ir ieškoti būdų, kaip į juos prasmingai įsitraukti ar kaip jais pasinaudoti. Čia svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas suprasti, kas ir kokią įtaką daro konkretaus asmens gyvenimui ir karjerai, t. y. gebėjimui analizuoti aplinką, vertinant jos pokyčius ir galimą įtaką karjerai.
Siekiant aktyviai valdyti karjerą chaoso apsuptyje, pirmiausia reikia nuolat būti atviram (-ai) pasiūlymams, kurių gali atsirasti bet kurią akimirką – mes niekada nežinome, kada net ir smulkiausias pasiūlymas gali lemti didžiausią laukiamą karjeros pokytį. Gavus pasiūlymų, svarbu apsvarstyti ir kūrybiškai įvertinti galimas jų pasekmes ir, esant galimybei, keletą jų išbandyti. Kita vertus, reikėtų turėti omenyje, kad kai kurie laukiami rezultatai greičiausiai bus nepasiekti. Chaotiškame pasaulyje net ir didžiausios pastangos gali neduoti norimo rezultato – turime tai priimti kaip realybę. Dar vienas būdas suvaldyti chaosą – siekti gauti grįžtamąjį ryšį, analizuoti, kurie sprendimai pasiteisina, o kurie – ne ir kodėl.
Galiausiai, norėdami pasiekti sėkmingą karjerą chaoso pilname pasaulyje, turime susitaikyti su tuo, kad pokyčiai vyksta nuolatos, o pasiekti idealios karjeros yra neįmanoma. Mūsų tikslai ir planai bet kurią dieną gali pasikeisti ir turime būti pasiruošę iš naujo įvertinti savo galimybes, lūkesčius, poreikius ir kt. Laikytis planų gali būti labai vertinga, tačiau negebėjimas pakeisti plano, kai situacija to reikalauja, gali būti pražūtingas. Priėmę pokytį kaip nuolatinį mūsų gyvenimo gyventoją, galime ruoštis su juo susidurti vėl ir vėl. Klaidos, kurios buvo netikėtos, turi tapti proga išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, kitaip elgtis, atidžiau vertinti riziką. Chaosas gali būti „prisijaukintas“, tačiau tam reikia laiko – turime mokytis, kaip su juo susidoroti ir susigyventi.
Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas