Galima teigti, jog visas mūsų gyvenimas paremtas sprendimais – nuo pačių paprasčiausių, kasdienių sprendimų – tokių kaip ką šiandien apsirengti ar valgyti pusryčiams, nuo svarbių, kartais nulemiančių mūsų ateitį – kurį darbo pasiūlymą pasirinkti ar kurį būstą įsigyti. Žinoma, skirtingiems sprendimams priimti reikalingas ir skirtingas laiko rezervas – vienus sprendimus priimame per sekundes ar jų dalis, kitiems prireikia ir dienų, savaičių ar net mėnesių.
Kaip sprendimus priimti greičiau
Nors sprendimų priėmimo greitis priklauso nuo daugelio aspektų, jį galima lavinti. Sprendimo priėmimas vyksta smegenyse – apimant tiek sąmoningą, tiek pasąmoninę smegenų veiklą. Sprendimų priėmimo procesas remiasi informacijos, kurią gavome iš ankstesnės patirties, emocijų ar loginio mąstymo, apdorojimu. Tam, kad būtų galima pasiruošti greitesniam sprendimų priėmimui, svarbu mokėti suvaldyti emocijas bei „išvalyti“ savo mintis.
Įprastai sprendimą priimame savo nuožiūra, tačiau informacija, kurią turime aplinkui, gali padėti ne tik greičiau apsispręsti, bet ir priimti geresnį variantą. Dėl to informacijos šaltiniai bei pagalba iš aplinkos gali būti vienas iš būdų, kuris padės priimti sprendimus greičiau. Pavyzdžiui, svetainėje Profesorius.lt galima rasti įvairias naujienas apie sportą, su kuriomis susipažinus bus galima greičiau priimti sprendimą diskutuojant apie įvairias sporto šakas. Lygiai tą patį galima taikyti ir kitose srityse – atsirinkę patikrintus ir naudingus informacijos šaltinius bei sukaupę pakankamai žinių tam tikrose temose būsite labiau pasitikintis savimi.
Dažniausiai naudinga sprendimus priimti racionaliu, o ne emociniu pagrindu, todėl svarbu sprendimo priėmimo procese emocijas atidėti į šalį. Kai esame pikti ar įtūžę, galime priimti visai kitokį sprendimą negu tada, kai esame linksmi bei geros nuotaikos. Kadangi emocijos daro labai didelę įtaką mūsų nuomonei ir sprendimui – jos turi būti suvaldytos.
Vienas paprasčiausių ir geriausiai žinomų emocijų valdymo pratimų – tai kvėpavimas. Kvėpavimas daro didelę įtaką ne tik mūsų fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Ne be reikalo kvėpavimo technikos naudojamos jogos praktikoje ar kituose emocijų paleidimo bei „apsivalymo“ ritualuose.
Kiekvienam pritaikoma kvėpavimo technika – tai 4-7-8 metodas. Jo metu per 4 sekundes turite įkvėpti, tuomet 7 sekundes sulaikyti kvėpavimą ir per 8 sekundes – iškvėpti. Šis greitas metodas leis jums lengvai nuraminti emocijas bei priimti greitesnį ir geresnį sprendimą.
Taip pat svarbu „išvalyti“ ne tik emocijas, bet ir mintis bei aplinką. Priimdami sprendimą būtent tuo metu pasistenkite atsiriboti nuo įvairiausių išorinių dirgiklių – garso, laiko, aplinkinių nuomonės. Pasikliaukite tik savo mintimis. Čia svarbus ir pasitikėjimas savimi – kuo labiau pasikliaukite savimi priimdami sprendimą, tuo jis atrodys patrauklesnis jums pačiam.
Kodėl sprendimus verta priimti greičiau
Lėtai priimant sprendimus sugaištamas ne tik laikas. Lėtas sprendimų priėmimas gali turėti psichologinių ir fizinių pasekmių, taip pat neigiamai atsiliepti profesinėje bei socialinėje srityse.
Per ilgai apmąstant situaciją ir laiku nesugebant priimti sprendimo, didėja streso lygis, o kartu su juo – ir nerimas bei įtampa. Tokia kasdienė būsena kenkia žmogaus psichologinei būsenai. Nesugebėjimas laiku apsispręsti gali sumažinti pasitikėjimą savimi ir versti abejoti ne tik pačiu sprendimu, bet ir savimi.
Per dideli apmąstymai susiję su dideliu stresu, kurie, be abejo, atsiliepia ir fizinei sveikatai. Dėl padidėjusio streso suprastėja miego kokybė, gali prasidėti galvos skausmai ar migrena. Stresas bei per didelis ir dažnas įtemptas mąstymas taip pat didina nuovargį.
Negebėjimas greitai priimti sprendimų darbo vietoje taip pat gali kelti nemalonumų. Dėl per ilgo ir uždelsto atsakymo gali būti prarasta verslo galimybė, atsirasti vėlavimas kituose projektuose ar numatytuose darbuose. Dėl ne laiku priimto sprendimo suplanuoti darbai ar susitikimai gali netekti prasmės. Tokios pačios problemos gali lydėti ir socialiniuose santykiuose – dėl neapsisprendimo gali kilti konfliktų ar sumažėti pasitikėjimas.
Sprendimų priėmimas per 30 sekundžių
Egzistuoja daug sprendimų priėmimo taisyklių – ko gero, populiariausia jų – tai 30 sekundžių taisyklė, kuri ne be reikalo tokia populiari. Šis modelis padeda priimti sprendimus greičiau, o pasirinkimas dažniausiai būna racionalus bei teigiamas.
30 sekundžių taisyklės esmė yra struktūruotas laiko paskirstymas – kiek kiekvienam sprendimo priėmimo proceso žingsniui turi būti skiriama laiko. Toks laiko paskirstymas leidžia efektyviai apdoroti iš išorės gaunamą informaciją bei objektyviai ją įvertinti iš savo perspektyvos. Taip pat kone svarbiausia dalis – 30 sekundžių yra būtent toks laiko tarpas, kuriame privalu suderinti tiek loginį, tiek intuityvų mąstymą.
Sprendimo priėmimui 30 sekundžių skirstoma taip: 5 sekundės skiriamos situacijos, aplinkos įvertinimui, 10 sekundžių – alternatyvų apmąstymui, 10 sekundžių – sprendimo priėmimui, o likusios 5 sekundės – tolesnių veiksmų plano sudarymui.
Esant ribotam ir išties neilgam laiko tarpui, kiekvienas žingsnis turi be galo ribotą laiką, todėl svarbu koncentruotis tik į esminius faktus ir tik į klausimą, kurį norite išspręsti. Taip nejučia atmetami papildomi klausimai ar nereikalingi aplinkos faktoriai. Laiko ribojimas taip pat leidžia pasikliauti pirmojo įspūdžio nuomone, kuri dažnai iškart suformuoja sprendimo baigtį.
30 sekundžių sprendimų priėmimo metodika turi begales privalumų ir leidžia priimti geresnius sprendimus. Ribotas laikas sumažina perdėto apmąstymo galimybes. Dažnai permąstant problemą iškyla bereikalingos problemos ir scenarijai, kurie neigiamai veikia žmogaus mąstyseną ir gaišta laiką sprendimui priimti. Greitas ir apgalvotas 30 sekundžių sprendimų priėmimas taip pat mažina stresą, kadangi leidžia susikoncentruoti į svarbiausius dalykus.
Dėl 30 sekundžių taisyklės sprendimų kokybė gerėja. Dėl esamų laiko ribojimų ir aiškių rėmų smegenys veikia efektyviau, aktyviai „įjungiama“ intuicija, kuri taip pat labai svarbi sprendimų priėmimo procese. Taip pat tai sumažina vietą abejonėms, dėl to didėja pasitikėjimas savimi.
Partnerio turinys