Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip staigūs orų pokyčiai veikia mūsų sveikatą?
Šeima ir sveikata

Kaip staigūs orų pokyčiai veikia mūsų sveikatą?

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojus gali nustebinti orų pokyčiai. Šią savaitę pradėjome su +5 laipsnių temperatūra, artėjant penktadieniui ji vėl staiga nukris iki –17 laipsnių šalčio. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad esant tokiems staigiems orų pokyčiams reikėtų atsakingiau pasirūpinti savo sveikata, nes gali grėsti ne vien peršalimas, bet ir stiprūs galvos skausmai, traumos paslydus bei įvairūs perpūtimai.

Pexels nuotr.

Perpūtimai gali tapti dažnesni

Drauge su staigiais temperatūros pokyčiais gali užklupti skausmingi kaklo, sprando arba apatinės nugaros dalies perpūtimai, pasakoja E. Ramaškienė. Ji sako, kad perpūtimams įtakos turi ne patys temperatūros pokyčiai, o netinkama apranga.

„Pirmiausia patarčiau kaskart prieš išeinant iš namų pasitikrinti orų prognozes. Jeigu vieną dieną buvo pliusinė temperatūra ir jau dėvėjote plonesnį paltą ar buvote be šaliko, įsitikinkite, ar kitą dieną temperatūra nebus nukritusi taip, kad su ta pačia apranga sušaltumėte. Ypač jeigu ką tik buvote sporto klube arba šiltai namuose, prieš išeidami į minusinę temperatūrą būtinai pasirūpinkite šiltesniais rūbais, nes taip peršalti itin paprasta – pavyzdžiui, po treniruotės įšilęs kūnas lauke, kur temperatūra daug žemesnė negu jo, per greitai atšals ir jūsų raumenys patirs šoką“, – pasakoja E. Ramaškienė.

Vaistininkė priduria, kad jau kitą dieną galima prabusti su perpūstu sprandu, kaklu ar apatine nugaros dalimi. Anot jos, diskomfortą palengvinti gali uždegimą slopinantys vaistai nuo skausmo. Turintiems skrandžio problemų – opaligę ar padidėjusį rūgštingumą – patartina naudoti vietinius uždegimą slopinančius gelius.

Galvos skausmai nuo temperatūros pokyčių

Staigūs temperatūros pokyčiai kai kuriems gali sukelti netgi galvos skausmus, pasakoja vaistininkė. Anot jos, linkusiems į galvos skausmus įtaką gali daryti tiek stiprus atšilimas, tiek atšalimas.

„Dideli temperatūros šuoliai ir slėgio pokyčiai kai kuriems žmonėms sukelia galvos skausmus. Pirmiausia suskaudus galvai pabandykite išgerti stiklinę vandens ir bent trumpam atsigulti. Kartais vien to gali pakakti, kad numalšintumėte galvos skausmą. Taip pat galite pabandyti smilkinius pamasažuoti pipirmėtės arba citrusinių vaisių eteriniais aliejais. Jeigu skausmas vis tiek nepraeina, išgerkite vaistų nuo skausmo ir bent 4 valandas nevartokite pakartotinės dozės“, – pataria „Eurovaistinės“ atstovė E. Ramaškienė.

Traumos paslydus

Vaistininkė pasakoja, kad, esant tokiems dideliems temperatūros šuoliams, į vaistines užsuka daugiau žmonių, besiskundžiančių raumenų ar sąnarių patempimais griuvus. Ateinančios dienos gali pareikalauti daugiau atidumo, nes atšilus orams atitirpęs sniegas jau po kelių dienų ir vėl sugrąžins ledą ant kelio.

„Ateinančias dienas labai atsargiai vaikščiokite – eikite mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas per kelius, kuo mažiau apkraukite rankas daiktais, o dėmesį koncentruokite ne į telefono ekraną, bet į kelią priešais. Jeigu griuvimo išvengti nepavyko, pirmąsias porą parų rekomenduojama sužeistą kūno dalį per dieną šaldyti su kompresais trumpais intervalais – po 2–5 minutes. Iš viso per dieną tam turėtų būti skiriama iki 10–15 minučių. Vėliau rekomenduojama, iki kol sugysite, naudoti šaldomuosius gelius, o jei turite kraujosruvų – gelius su heparinu“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad jeigu pirmąją dieną skausmas labai stiprus, negalite atremti rankos arba priminti kojos, galima įtarti lūžį, todėl tokiais atvejais patariama kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Šlapimo pūslės uždegimas pašalus kojas

Vaistininkė pasakoja, kad vis dar retas žino, jog šlapimo pūslės uždegimą sukelia ne tik bakterijos, bet ir paprasčiausias kojų pašalimas žiemą. Ji priduria, kad tai pasitaiko kur kas dažniau, kai lauke ne tik šalta, bet ir laikosi drėgmė.

„Jeigu vaikščiojant peršlapo jūsų batai ir nukrito temperatūra, silpnesnį imunitetą turintys žmonės jau naktį gali susidurti su pirmais skausmais šlapinantis, padažnėjusiu ėjimu į tualetą ir nevisiško išsišlapinimo pojūčiu. Palengvinti skausmą gali padėti meškauogių ir petražolių arbatos, šilti kompresai, spanguolių sultys ir papildai, D-manozės preparatai. Venkite kofeino ir alkoholio, prauskitės po dušu, o ne vonioje, taip pat intymiai higienai nenaudokite parfumuotų priemonių, rinkitės laisvą, patogią aprangą“, – pataria E. Ramaškienė.

Peršalimas

Besikeičiant orams kiekvienas galime peršalti dar paprasčiau, teigia vaistininkė. Vis dėlto, anot jos, didžiausia peršalimo ligų rizika kyla tiems, kurių imunitetas yra stipriai nusilpęs.

„Peršalus mums ne visuomet gali pakakti vaistų, skirtų simptomams malšinti. Pirmiausia rekomenduojama vartoti vitaminą C, kuris padeda stiprinti imunitetą, o vartojamas ligos metu gali sutrumpinti jos trukmę. Panašų poveikį turi ir vitaminas D, kuris gali padėti palengvinti ligos simptomus ir tuo pat metu stiprinti imuninę sistemą. O jeigu karščiuojate, papildomai vartokite elektrolitų ir gliukozės tirpalus, kurie papildys organizmą mineralais ir elektrolitais, padės palaikyti optimalų skysčių kiekį ir suteiks organizmui energijos“, – pataria vaistininkė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMokytojas savo svajonę įgyvendino 53-ejų – tapo policijos pareigūnu
Kitas straipsnis Paracetamolį ir jo turinčius sudėtinius vaistus vartokite atsakingai – galima labai lengvai apsinuodyti

Susiję straipsniai

Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus

7 balandžio, 2026

Kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą: skubiai kviečiami A (II) grupės donorai

31 kovo, 2026

Tai, ką iškvepiame, gali įspėti apie ligą: KTU mokslininkai kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

23 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.