Dalis studentų į aukštąsias mokyklas patenka nepasiruošę studijoms – tai liudija ir dėstytojų pasakojimai, ir stojimo statistika, rodanti, kad kai kurie studentai įstoja mokytis turėdami itin žemus egzaminų įvertinimus ar net visai jų nelaikę. Kai kurios aukštosios mokyklos šią problemą sprendžia nustatydamos minimalų konkursinį balą. Ar jis gali padėti gerinti studijų kokybę? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas parodė, kad tam pritartų didžioji dalis studijų sistemos dalyvių.
Šiais metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 70 žmonių, nelaikiusių nė vieno abitūros egzamino. Kitiems pakako juos išlaikyti per plauką, kad gautų galimybę studijuoti. „Jei aš gerai baigiau mokyklą, įstojau į universitetą ir šalia manęs pasodino tą, kuris dešimties balų sistemoje surinko 0,35 balo, aišku, kad aš būsiu nusivylęs, nes bus taikomasi prie žemesnio mokymo lygio“, – savo nuomonę dėsto Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.
Darbdaviai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai ir absolventai mano – studijų kokybę gali pagerinti nustatytas minimalus konkursinis balas. „Tam pritaria ir geresniais balais besimokantys moksleiviai, bakalauro studentai ir magistrantai. Minimaliam balui dažniau pritaria tie studentai, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o ne moka už studijas patys. Nagrinėdami dėstytojų apklausos duomenis pastebėjome, kad dažniau privalomą minimalų balą palankiai vertina tie, kurie neigiamai vertina studijų kokybę savo aukštosiose mokyklose“, – teigia MOSTA analitikė Rima Kalinauskaitė.
Įvairiais aspektais nagrinėdama studijų kokybę MOSTA apklausė moksleivius, studentus, absolventus, dėstytojus, aukštųjų mokyklų administraciją, darbdavius. „Apibendrindami jų nuomonę taip pat galime matyti, kad daugiau žmonių pritaria minimaliam balui stojant į universitetus nei į kolegijas, stojant į valstybės finansuojamas nei nefinansuojamas vietas. Kolegijų dėstytojai ir administracijos darbuotojai labiau nei universitetų pritaria minimalaus balo taikymui stojant tiek į kolegijas, tiek į universitetus“, – sako Rima Kalinauskaitė.
Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad vis dėlto negalima būti visiškai įsitikinus, kad tai tikrai pakels studijų kokybę. „Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, ar reikia tokios kartelės, ar ne. Visi puikiai žinome, kad Einšteinas mokyklą vos baigė, na ir kas? Žiūrėdami formaliai mes nebūtume turėję Einšteino. Ir tokių atvejų galime pamatyti daugybę“, – pasakoja jis, ne kartą susidūręs su tokiais studentais, kurie prastai mokėti vidurinėje mokykloje, bet aukštojoje mokykloje sužibėjo.
Kitose šalyse minimalus balas taip pat vertinamas nevienareikšmiškai. „Kai kaip ekspertas vertinau Portugalijos aukštąsias mokyklas, man iš pradžių labai patiko, kad pas juos buvo nustatytas minimalus stojimo balas. Tačiau skandinavai suprato tai kaip diskriminaciją, nes ne visiems buvo suteikta galimybė pabandyti“, – patirtimi dalijasi Gintautas Bražiūnas.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijų dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
MOSTA inf.