Numatoma, kad finansinio raštingumo tematika bus integruota nuo ikimokyklinio ugdymo iki 12 klasės, mokiniai per pasiekimų patikrinimus, taip pat per brandos egzaminus atliks ir su finansiniu raštingumu susijusias užduotis, o visų dalykų mokytojams bus suteikiami finansinio raštingumo pagrindai. Tokie siūlymai pateikiami Mokinių finansinio raštingumo gerinimo 2016–2020 m. veiksmų plano projekte, kurį parengė Švietimo ir mokslo ministerija. Jį pateikė Lietuvos banko koordinuojamam komitetui, rengiančiam finansinio švietimo kryptis.
„Bendrieji ugdymo planai suteikia nemažai galimybių ugdyti finansinį raštingumą, bet jos nėra iki galo išnaudojamos, mokiniai per mažai mokomi tvarkyti asmeninius finansus, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Vaikai finansinio raštingumo turi būti mokomi jau ikimokyklinio amžiaus, žinoma, žaismingai ir tik pačių pradmenų, tam dėmesį turi skirti ir šeima. Rengdamiesi atnaujinti finansinio raštingumo mokymą, sulaukėme Lietuvos verslo konfederacijos, su kurios atstovais neseniai buvome susitikę, taip pat kitų organizacijų siūlymų, visi jie buvo apsvarstyti, parengtas veiksmų plano projektas.“
Tarpinstitucinis veiksmų planas turi būti parengtas šiemet. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė, rengusi veiksmų plano projektą, pateikė ilgalaikes mokinių finansinio raštingumo gerinimo kryptis. Pagrindinis su bendruoju ugdymu susijęs šio plano tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti finansinio raštingumo pagrindus ir skatinti juos atsakingai tvarkyti asmeninius finansus. Ministerija, siekdama užtikrinti integruoto finansinio raštingumo ugdymą nuo ankstyvo amžiaus (numatoma nuo 3 metų), sudarys sąlygas, kad per pamokas būtų išsamiau, kryptingiau, lanksčiau mokomasi ekonomikos ir ugdomas verslumas.
Be to, numatoma remti mokinių mokomųjų bendrovių veiklą. Sukurti ir integruoti su finansiniu raštingumu susijusias užduotis Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadoje, inicijuoti patrauklios finansinio raštingumo mokomosios medžiagos parengimą ir kt.
Finansinio raštingumo tematika būtų integruota ir į neformalųjį mokinių švietimą, taip pat aprėptų profesinį mokymą.
Dabar 5–8 klasėse finansinis raštingumas integruotas į kitus dalykus. Ekonomikos ir verslumo, kaip savarankiško privalomojo dalyko, pagrindinio ugdymo programoje mokomasi 9 arba 10 klasėje (1 pamoką per savaitę). Taip pat mokykla mokiniams gali siūlyti pasirenkamuosius ekonomikos ir verslumo modulius: imitacinių įmonių kūrimo, verslo planų rengimo, mokymosi tvarkyti asmeninius finansus ir pan. Tose klasėse, kuriose ekonomikos, kaip privalomojo dalyko, nėra, ekonomikos ir verslumo žinios ir problematika integruojama į kitus mokomuosius dalykus, pvz., matematiką, geografiją, technologijas ir kt. Vidurinio ugdymo programoje galimas ekonomikos ir verslumo mokymas per pasirenkamųjų dalykų programas.
Mokiniai mokosi orientuotis rinkoje, asmeninių finansų tvarkymo, verslumo organizavimo, sužino apie valstybės vaidmenį ekonomikoje, tarptautines rinkas, nagrinėja ir vertina ekonomikos rodiklius ir kt. Daugiau nei pusė laiko skiriama praktiniams mokymams: pajamų investavimo planui sudaryti, mokomasi prognozuoti žmogiškojo kapitalo vertę, apskaičiuoti savo mokesčius, deklaruoti pajamas, prognozuoti savo būsimų pajamų valdymą ir pan.
Vis dėlto tokio finansinio raštingumo mūsų visuomenei nepakanka. Vaikai iš šeimų neatsineša finansinio raštingumo patirties. Remiantis Lietuvos banko apžvalga, populiariausios taupymo priemonės Lietuvoje yra likvidus finansinis turtas: sąskaita arba indėlis banke ir grynieji pinigai. O mokykloje per ekonomikos ir verslumo pamokas dar stinga užduočių individualizavimo, vertinimo aiškumo ir pan. Taip pat nekyla Lietuvos mokinių PISA matematinio raštingumo rezultatai. Dauguma ekonomikos mokytojų neturi specialaus ekonominio aukštojo mokslo išsilavinimo.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas taps tarpinstitucinio veiksmų plano dalimi. Šio veiksmų plano tikslas – gerinti gyventojų finansinį raštingumą ir skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu, priimti tinkamus, racionalius finansinius sprendimus.
Plano rengimą koordinuoja Lietuvos bankas, taip pat prisideda Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, finansininkų, draudimo įstaigų asociacijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir kt.
ŠMM inf.
Nuotrauka Artūro Žuko