Kartą per mėnesį Kauno technologijos universiteto (KTU) teatras-studija „44“ virsta „Išgyvenimų teatru“. Į spektaklių premjeras susirenka kiek kitokia nei įprastai auditorija – nemažai gydytojų ir nė vieno teatro kritiko, o aktoriai – KTU teatro vadovas Ridas Žirgulis ir Ugnė Žirgulė – vaidina cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo istorijas.
Vaidinimus stebintys gydytojai – savo pacientų sveikatos priežiūra besirūpinantys medikai iš LSMU Endokrinologijos klinikos. Visą vyksmą stebi projekte dalyvaujanti režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė.
Meno poveikis ligai neabejotinas. Jau 15 metų Šveicarijoje, Prancūzijoje vykdomo projekto „Išgyvenimų teatras“ iniciatorių teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad amputacijų, kurias neretai sukelia cukrinis diabetas, sumažėjo net 80 procentų. Savo emocijas ir išgyvenimus atskleidžiantys žmonės išmoksta valdyti savo ligą, sugyventi su ja.
Spektakliai gimsta per vieną dieną
„Išgyvenimų teatro“ idėja – per teatrą padėti pacientams nugalėti savo ligą. Kiekvienam projekte dalyvaujančiam pacientui skiriamos trys dienos išgyventi savo ligą. Pirmąją dieną pacientai aprašo tam tikrą įvykį, stipriai paveikusį jų gyvenimą. Siekdamas palengvinti rašymą apie skaudžius dalykus, režisierius padeda pacientams atsipalaiduoti ir atsiverti. Ryšys su pacientais turi būti tiesioginis.
„Istorijos dažnai atskleidžia tokių pacientų gyvenimo vingių, kurie neretai ir lėmė ligos atsiradimą, tačiau apie pačią ligą rašančiųjų nedaug“, – pasakoja projekto vadovė A. Žukaitė-Kupčiūnienė.
Pasak aktoriaus R. Žirgulio, pasitaiko ir optimistiškų istorijų: apie gražią vaikystę, pabudimą iš komos būsenos.
Antrąją dieną vyksta spektaklių statymas, pacientai tampa savo istorijų-scenarijų režisieriais. Trečiąją dieną teatro scenoje vyksta pasirodymai. Pacientai savo sukurtus spektaklius jau stebi kaip žiūrovai, tarp jų būna ir jų artimieji bei gydytojai. Medikai stebi savo pacientus, vaidinimo procesą ir jų gyvenimo istorijas, kartu su visais dalyviais išgyvendami kiekvieno paciento kūrybinio proceso metu perteikiamas emocijas.
Po vaidinimų kartu su pacientais vyksta diskusija, aptariami matyti spektakliai.
Jau sukūrė 20 spektaklių
Projekto pradžioje į Kauną atvykę „Išgyvenimų teatro“ iniciatoriai iš Šveicarijos ir Prancūzijos buvo nustebę, kad R. Žirgulis ir U. Žirgulė sugeba sukurti spektaklį nenaudodami jokių daiktų, dekoracijų ar pagalbinių priemonių. Pasak šveicarų, jiems patiems to padaryti nepavyksta.
„Pacientai, kurdami savo spektaklius, turi visišką laisvę. Jie patys pasirenka muziką, instrumentus, apšvietimą, nustato, kur vyksta veiksmas“, – pažymėjo R. Žirgulis.
„Nuo sausio mėnesio KTU teatre rinkomės jau 3 kartus. Per vieną dieną yra vaidinamos atskiros 5 pacientų istorijos, taigi jau esame vaidinę beveik 20 mini spektaklių“, – pasakojo projekte dalyvaujantis aktorius.
Vaidinimai – medicinos žingsnis į priekį
„Išgyvenimų teatro“ projektas vyksta jau 15 metų, tačiau Lietuvą pasiekė tik prieš keletą mėnesių. Projekto iniciatorius ir pradininkas gydytojas endokrinologas iš Šveicarijos Jeanas-Philippe‘as Assalis pats kovoja su cukriniu diabetu. Vyras įsitikinęs, kad dėl žmogaus vidinių problemų, susikaupusių išgyvenimų ir nuoskaudų tampa sunku valdyti ne tik savo ligą, bet ir kitus gyvenimo aspektus.
Projekto „Išgyvenimų teatras“ iniciatoriai Lietuvoje – LSMU Endokrinologijos instituto gydytojai. KTU teatro patalpose projektas pradėtas vykdyti sausio mėnesį. Iniciatyvos dalyviai – cukriniu diabetu sergantys žmonės iš LSMU Endokrinologijos klinikos.
„Šis projektas – laiptelis aukštyn medicinos srityje. Gydytojai pacientams siūlo dalyvauti šiame projekte, tačiau ne kiekvienas išdrįsta. Tikiu, kad ateis laikas, kai pacientai patys rašysis į eilę, norėdami jame dalyvauti“, – neabejoja režisierė A. Žukaitė-Kupčiūnienė.
Amputacijų sumažėjo 80 proc.
Dar antikos laikais graikai suprato teatro ir apskritai meno svarbą ligonių gydymo procese. Teatrai anksčiau buvo statomi lauko erdvėse, o šalia jų buvo įrengiamos ligoninės. Teatro vaidinimai atvirose erdvėse buvo kaip ligonių gydymo priemonė.
Po „Išgyvenimų teatro“ projekto atlikti tyrimai parodė, kad amputacijų, kurias neretai sukelia cukrinis diabetas, sumažėjo net 80 procentų. Žmonės pradėjo reguliuoti savo ligą, suprato, kad ją galima kontroliuoti.
Pasidaliję savo istorija ir pamatę ją iš šono, pacientai dažnai pakeičia požiūrį į situaciją, pamato ją kitomis akimis. Kaip patys pasakoja, po įvykusių pasirodymų jie sugeba atleisti sau ar juos įskaudinusiems žmonėms, ryžtasi imtis naujos veiklos. Pasidalijimas skausmu su kitais žmonėmis yra labai veiksminga gijimo priemonė.
Projekte dalyvaujančio aktoriaus R. Žirgulio teigimu, po spektaklių žmones aplanko palengvėjimo jausmas. „Viena, kai viską nešioji savyje, kita, kai gali to sunkumo atsikratyti ir pasidalyti juo su kažkuo kitu“, – sakė aktorius.
Su liga reikia susigyventi
Projekte dalyvaujančios režisierės teigimu, įveikę psichologines problemas, žmonės gali lengviau ir ramiau susidėlioti savo gyvenimą ir vertinti ligą ne kaip problemą, o kaip tam tikrą partnerį, su kuriuo reikia išmokti „draugauti“.
„Žmonės kreipiasi į psichoterapeutus, norėdami spręsti savo problemas, gydyti depresiją, tačiau gydymas neretai baigiasi recepto vaistams išrašymu. Vaistas ligą gali prislopinti, o ne gydyti“, – įsitikinusi A. Žukaitė-Kupčiūnienė.
R. Žirgulio nuomone per meną galima daryti stebuklus. „Menas mums reikalingas, nes vien valgyti, dirbti ir miegoti žmogui neužtenka“, – pabrėžė KTU teatro-studijos „44“ vadovas.
Aktorius ir režisierė sutartinai tikino, kad nors dalyvavimas šiame projekte yra emociškai sunkus, atsiriboti ir išlikti abejingas tiesiog negali. „Norėtume, kad šis projektas plėstųsi bei įtrauktų ir kitos srities ligonių“, – sakė projekte dalyvaujantys kolegos.
KTU