Tėvai ir pedagogai dažnai diskutuoja apie tai, kokią įtaką vaikų pasiekimams turi konkurencija, individuali veikla ir įvairūs vertinimo metodai. Nors vis dažniau pasigirsta raginimas atsisakyti neefektyvių vertinimo būdų, ypač vaikų reitingavimo, tačiau Lietuvoje šis metodas dar taikomas. Ilgametę patirtį švietimo srityje turinti „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė įsitikinusi, kad vaikų rikiavimas nuo geriausio iki blogiausio neskatina jų tobulėti, nemotyvuoja ir neįkvepia siekti daugiau.
Pasak J. Nacevičienės, kai mokomasi ne dėl pažymio, keičiasi moksleivių požiūris į mokymąsi bei komandinį darbą. Vietoje varžymosi, anot specialistės, vaikų tarpusavio konkurencijos galią būtų galima paversti bendradarbiavimu.
„Patirdami spaudimą geriau mokytis, būti talentingiausi ir daugiausiai pasiekę savo klasėje ar grupėje, vaikai jaučia nuolatinę įtampą. Ilgainiui tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių – pakitęs požiūris į gyvenimą bei aplinką, neigiami vaiko charakterio ir asmenybės pokyčiai. Dėl to reikėtų kuo daugiau dėmesio skirti individualiai moksleivio pažangai, kurią taip pat galime vadinti konkurencija, tik ji vyksta varžantis ne su kitais, o su pačiu savimi“, – sako J. Nacevičienė ir pateikia šešis naudingus patarimus.
Skatinkite už įdėtas pastangas
J. Nacevičienė įsitikinusi – tai, ką vaikai patiria vertinami, lydi juos visą gyvenimą ir ateityje gali nulemti jų gebėjimą mokytis. Todėl suaugusiųjų – tiek tėvų, tiek mokytojų – pritarimas ir palaikymas yra labai reikšmingas vaikų galimybių patvirtinimo požymis.
Pasak jos, paskatinimas yra veiksminga auklėjimo bei mokomoji priemonė gerosioms vaikų savybėms formuoti bei įtvirtinti. Labai svarbu vaikui formuoti suvokimą, kad pastangos, nepriklausomai nuo rezultato, nėra blogai. Vaiką padrąsinti galima stebint, kaip jis atliko užduotį, kaip stengėsi ir kaip jautėsi ją atlikdamas. Tai suaugusieji turi daryti nepriklausomai nuo to, ar vaikui pasisekė, ar ne, nes tik tokiu būdu apskritai atrandamos jo mėgstamos ir sėkmingos veiklos, kur vaikas gali atsiskleisti ateityje.
„Neretai nutinka taip, kad vaikai meta užsiėmimus, būrelius ar pradėtą spręsti uždavinį tada, kai reikia įdėti daugiau pastangų. Jiems būna smagu ir linksma tol, kol viskas pavyksta be pastangų. Kai vaikas nori mesti pradėtą užduotį, reikia rasti, kas jį motyvuotų. Tam pagelbėti gali užduoties išskaidymas į mažesnes arba pagyra net ir už labai nedidelį laimėjimą. Jei nuo mažų dienų formuosime įgūdį dėti kuo daugiau pastangų ir už jas vaiką girsime bei vertinsime, tuomet rezultatas ateis savaime, – įsitikinusi J. Nacevičienė.
Nelyginkite vaikų tarpusavyje
Pasak „Šviesos“ vadovės, vaikų lyginimas – tai nuolatinis įtampos jausmas dėl kitų, o ne savo pasiekimų. Tuomet vaikų pastangos dažniausiai būna skiriamos ne prasmingam mokymuisi, o standartų atitikimui.
Pasak švietimo ekspertės, reikia kuo dažniau skatinti vaikus ir pripažinti, kad kiekvienas vaikas bent kurioje nors srityje yra stiprus, tik reikia tai atrasti. Svarbu pastebėti stipriausias vaikų savybes, remtis jomis ir grįsti ugdymą tuo, ką vaikas moka, geba ir mėgsta. Kitaip tariant, nereikėtų sustoti tik prie problemų ar mokymosi spragų lopymo.
Suteikite galimybę užsiimti bendra veikla
Ugdant vaikų bendradarbiavimo įgūdžius, labai svarbu, kad vaikai gebėtų kalbėtis, žaisti, išlaikyti susidomėjimą bei nuoširdžiai pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais.
J. Nacevičienės teigimu, tėvai ir pedagogai turi pastebėti teigiamą vaikų elgesį ir jį skatinti. Vaikai kuo anksčiau turi išmokti bendradarbiauti su kitais ir jaustis gerai ne tik savo, bet ir kito žmogaus sėkmės atveju. Priešingai, vaikas gali jaustis nelaimingas, nes nuolat konkuruos su kitais, jaus vidinę įtampą ir stengsis siekti visose srityse būti pirmas arba nugalėti, nors tai yra neįmanoma.
Nesprauskite vaikų į reitingų lenteles
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija yra skelbusi švietimo problemų analizę „Ar konkurencija lemia švietimo kokybę“, kurioje surinkti tyrimų duomenys atskleidžia, kad konkurencinės sąlygos ugdymo įstaigose neatneša norimų kokybės pokyčių. Anot J. Nacevičienės, turime būti dėkingi tiems mokytojams, kurie netaiko reitingavimo praktikos ir geba pažvelgti į kiekvieną vaiką individualiai.
Švietimo ekspertės nuomone, vaikų reitingavimas ne tik sukelia įtampą, trukdančią susikaupti ir išlaikyti dėmesį, bet ir lemia blogą nuotaiką, dažnesnius konfliktus. Tai apsunkina galimybę susirasti klasėje draugų ir bendrauti su jais, kelia nerimą, vienišumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą.
Priimkite vaikų fantazijas ir norus
J. Nacevičienė pataria – priimkite vaikų fantazijas ir svajones bei skatinkite juos elgtis taip, kad jie jaustųsi savimi – jokiu būdu neprimeskite savų norų. Jei vaikas stengsis įtikti ir atitikti svetimus lūkesčius, jis pamirš savo unikalumą, savastį ir gyvens manydamas, kad jo mintys ir norai nėra priimtini suaugusiesiems. Toks požiūris apsunkins vaiko saviraišką bei bendradarbiavimo su aplinkiniais galimybes.
Suteikite laisvę neribotai kūrybai
Neišmokęs bendradarbiauti vaikas gana greitai gali pasijusti atstumas, todėl tėvams ir pedagogams reikėtų nuolat priminti bendradarbiavimo svarbą bei naudą. Anot „Šviesos“ vadovės, rungdamiesi tarpusavyje, vaikai dažnai išmoksta užduotį padaryti greičiausiu būdu, tačiau tai slopina jų kūrybingumą.