„Šuo pabučiuos nieko nesiūlančią ranką, jis išlaižys žaizdas ir skaudulius, atsiradusius po susidūrimų su žiauriu pasauliu. Skurdžiaus šeimininko miegą jis saugos tarsi princo.“ Šios George’o Grahamo Vesto, XIX a. amerikiečių politiko, geriausiai žinomo dėl savo įspūdingos kalbos apie šunis, išsakytos mintys tapo kaniterapijos principais. Per šią terapiją specialiai dresuoti šunys padeda susidoroti vaikams, suaugusiesiems ar senyviems žmonėms su jų emocijomis, psichikos, socialiniais ar raidos sutrikimais.
Nuo ko prasidėjo?
Kaniterapija, kitaip tariant, terapija su šunimis, savo istoriją skaičiuoja nuo Antrojo pasaulinio karo metų, kai kapralas Williamas Wynnas apleistame mūšio lauke rado suaugusią Jorkšyro terjero patelę ir pavadino ją Smoky. Kalytės sugebėjimai gydyti atsiskleidė tada, kai kapralas užsikrėtė viena iš džiunglėse paplitusių ligų ir buvo paguldytas į ligoninę. Kai Williamas ėmė atsigauti, jo draugai atnešė šunelį į ligoninę. Kapralas ėmė sparčiau sveikti, o šunelis iš karto tapo populiarus tarp kitų sužeistų kareivių. Smoky, kaip terapijos šuo, savo karjerą tęsė 12 metų, per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.
Kam reikalinga kaniterapija?
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektoriaus Mindaugo Paleckaičio, kaniterapija – tai bendravimas su šunimi. Šis bendravimas skirtas žmonių psichikos, emociniams, socialiniams ir kognityviesiems gebėjimams stiprinti. Terapijos programa yra derinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiais pacientais. „Pats terminas „kaniterapija“ – dar visai jaunas žodis, jam tik dveji metai. Šis terminas buvo priimtas pasiūlius Lietuvių kalbos komisijos specialistams ir reiškia terapiją (sveikatinimą) su šunimis (lot. „canis“ – liet. „šuo“)“, – sakė Mindaugas Paleckaitis.
Trys kaniterapijos lygmenys
Paklaustas, kuo kaniterapija padeda žmogui ir kaip vyksta kaniterapijos užsiėmimai, Mindaugas teigė, kad kaniterapijos užsiėmimai skirstomi į tris lygmenis: susitikimą su šunimis, mokomuosius užsiėmimus su šunimis ir terapiją. „Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirmųjų dviejų lygmenų edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai, kuriems reglamentavimo nereikia, tačiau tam tikros nuostatos, taisyklės yra reikalingos. Pirmojo lygmens kaniterapija (susitikimai su šunimis) – šuns ir žmogaus ryšio užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas. Antrojo lygmens kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis. Per jį šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi, kaip elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė, mokantis kitų dalykų (šuns dalyvavimas mokymosi procese). Trečiojo lygmens kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose siekiant iš anksto užsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos“, – teigė specialistas.
Ar Lietuvoje šunys jau gydo?
Mindaugas Paleckaitis pabrėžė, jog Lietuvoje tikrieji kaniterapijos užsiėmimai dar nevyksta, tačiau jau trejus metus vykdomi pirmojo kaniterapinio lygmens užsiėmimai – susitikimai su šunimis. Be šio pirmojo žingsnio neįmanoma pradėti tolesnių rimtesnių užsiėmimų, kurie skirti tam tikro sutrikimo (pvz., autizmas, hiperaktyvumas) korekcijai. „Tolesnius žingsnius jau pradedame žengti padedami patyrusių vadovų – psichologų, kinologų ir LSMU Slaugos fakulteto studentų, kurie pradėjo tikslinį tiriamąjį kaniterapinį darbą su minėtų sutrikimų turinčiais vaikais“, – kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektorius Mindaugas Paleckaitis.
Tinkamiausios kaniterapijai šunų veislės
Pasak Mindaugo, kaniterapijai svarbu daug šunų ypatybių: dydis, kailio spalva ir ilgis. Labradorai, auksaspalviai retriveriai, haskiai, samojedai, niūfaundlendai, spanieliai ir daug kitų talkina kaniterapija užsiimančiai komandai. Pagal įvairiose šalyse galiojantį Kaniterapeutų kodeksą, šuo turi dirbti be prievartos, vykdyti komandas, tad parinkdami tokius šunis specialistai bendrauja su šunų klubais ir ieško tinkamų gyvūnų šiai terapijai.
„Jau šiandien kvalifikuotų specialistų komanda gali išmokyti šunis, skirtus konkretiems pacientams gydyti, tačiau priešakyje dar laukia šunų tikrinimas taikant specialų egzaminą“, – sakė specialistas ir pridūrė, kad Lietuvoje yra keli išmokyti ir specialius sertifikatus gavę šunys, tad pirmojo lygmens kaniterapijos užsiėmimus galima vykdyti jau šiandien. Specialiai išmokytų specialistų, deja, Lietuvoje dar nėra paruošta.
Lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja palaiko kaniterapijos idėją
Kaniterapijos idėją Lietuvoje palaiko lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja AB „Kauno grūdai“. „Viena iš mūsų įmonės veiklos sričių, kuri nuolatos auga ir plečiasi, – naminiams gyvūnams skirtų produktų gamyba ir prekyba. Kruopštaus ir atsakingo darbo patirtis ir nuolatos priimami jauni sprendimai leido įsitvirtinti Lietuvos ir Pabaltijo šunims ir katėms skirto ėdalo rinkose. Manome, kad kaniterapijos plėtojimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis, todėl esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su LSMU dėl kaniterapinės veiklos plėtojimo mūsų šalyje, remiame Kinologijos mokslinio edukacinio centro veiklą ir mokslinius tyrimus“, – teigė įmonės generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
Belieka pasidžiaugti, kad mūsų šalyje yra dėmesį kaniterapijai skiriančių įmonių ir tam neabejingų specialistų. Šie stengiasi, kad vieną dieną specialiai paruošti šunys ir žmonės iš tikrųjų galėtų gydyti.