Nerijus Šilingis – sveikuolis, aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas ir visuomenės veikėjas. Prieš keletą metų kardinaliai savo gyvenimą pakeitęs vaikinas sutiko pasidalyti savo istorija tikėdamasis įkvėpti tuos, kurie norėtų gyventi sveikiau, tačiau nežino, nuo ko pradėti.
Pradžia buvo sunki, tačiau rezultatas puikus
Nerijus pasakoja pokyčiams buvęs pasirengęs anksčiau, tačiau kaip pagrindinę abejonių ir nesiryžimo kliūtį įvardija tai, jog aplinkoje nematė gyvų pavyzdžių. „Kol nesi įsitraukęs į sveikos gyvensenos judėjimą, tol atrodo, jog aplinkoje nėra žmonių, į kuriuos galėtum lygiuotis. Todėl kurį laiką nesiryžau keisti gyvenimo būdo, nors kūnas ir reikalavo. Atrodė, kaip iškrisiu iš sistemos, būsiu vienas kitoks. Ir dabar, po kelerių metų, mano pažįstamų daugumą sudaro tokį gyvenimo kelią, kaip ir aš, pasirinkę žmonės.“
Paprašytas papasakoti, kaip įvyko esminis lūžis, vaikinas atvirauja, jog būdamas 25 metų jautėsi kaip sulaukęs 50. „Ėjau tuo sisteminiu materializmo keliu, kai atrodė, jog geras darbas, karjera, naujas automobilis ir kiti daiktai suteiks pasitenkinimą ir gyvenimo džiaugsmą. Dirbau daug, o laisvalaikis būdavo leidžiamas su draugais ir alkoholiu. Uždirbti pinigai būdavo leidžiami perdirbtam maistui, o tada ir vaistams nuo skrandžio skausmų. Užburtas gyvenimo dėl išgyvenimo ratas. Skaudėjo visą kūną – galvos, skrandžio, sąnarių skausmai kamavo nuolat. Nebuvo jokio fizinio aktyvumo. Bloga savijauta paskatino ieškoti informacijos. Ne tik dėl fizinio, bet ir dėl dvasinio, psichologinio tobulėjimo. Tuo paieškų laikotarpiu radau informacijos apie Sigitos Kraučiūnienės (Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės) seminarą internete. Jo pabaigoje ji nurodė el. paštą besidomintiesiems. Parašiau jai, nesitikėdamas atsakymo. O atsakymą gavau šiltą ir labai motyvuojantį. Po kurio laiko ji man atsiuntė savaitės programą, skirtą savęs valymui. Programą sudarė griežta dieta, valgymas tyloje ir šaltas dušas kas rytą. Pirmas tris dienas patyriau pragariškas kančias: nuolat skaudėjo galvą, ir tiesiog sienomis lipau. O ketvirtą rytą buvo taip lengva, taip gera gyventi! Pasaulis nusidažė visai kitomis spalvomis, turėjau tiek energijos, kaip niekada iki tol. Tada supratau, jog visada noriu taip jaustis, kad ir ką reikėtų dėl to padaryti“, – juokiasi aktyvistas.
Anksti kėlęs – nesigailėsi
Nerijus tikina, jog atsikėlus ryte su saule diena būna visiškai kitokia, nei atsikėlus įprastu metu. „Ankstyvas rytas yra pats produktyviausias, tada diena būna darbingesnė, kupina optimizmo. Tas laikas, prieš šeštą valandą ryto, yra magiškas, atrodo, jog ne tik žmonės, bet ir visa gamta dar miega. Ta ryto ramybė įkvepia energijos visai dienai. Žinoma, tam turi būti sudarytos sąlygos, pvz., reikia eiti miegoti anksti. Tačiau kai tai tampa gyvenimo režimu, tai nebekelia jokių nepatogumų.
Paklaustas, ar laiko save užkietėjusiu sveikuoliu, Nerijus sako, kad skirtingi žmonės tą pačią sąvoką gali suprasti skirtingai. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuspręs mažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir valgyti liesesnę kiaulieną, galbūt jis jau tai vadins sveiku gyvenimo būdu. Ir gal tikrai užkietėjęs sveikuolis, išgirdęs, jog aš retkarčiais leidžiu sau paragauti traškučių ar išgerti kavos, manęs sveikuoliu nepavadintų. Tačiau aš manau, kad visur reikia išlaikyti darną. Jeigu savęs ribojimas ir didelės pastangos sukelia įtampą, tada siūlyčiau savęs neprievartauti ir palaukti, kol tam ateis tinkamas laikas. Tik suvokus to prasmę bus galima iš tikrųjų pasimėgauti pokyčiais“, – įsitikinęs pašnekovas.
Sūnaus permainos mamai sukėlė baimę
28 metų vaikinas pasakoja, jog, prieš trejus metus pradėjus kardinaliai keistis jo gyvenimo būdui, aplinkiniai tikrai jo nesuprato, apie palaikymą nebuvo kalbos. „Tada gyvenau ir tebegyvenu Šakiuose, aplink nėra ryškių pavyzdžių, sveika gyvensena nėra labai paplitusi, todėl mama pamačiusi, jog atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių, labai išsigando manydama, kad dabar būtinai susirgsiu nepagydomai. Anksčiau mane nuolat kankindavo peršalimo ligos. Sirgdavau kasmet, todėl ir pas gydytojus lankydavausi dažnai. Kad nuraminčiau mamą, po kelių mėnesių nuėjau pas šeimos gydytoją išsitirti ir savo gydytoją labai nustebinau puikiais kraujo tyrimais. Ji sakė: „Kaip iš vadovėlio.“ Nuo to laiko neteko lankytis pas jokį gydytoją.“
Paklaustas apie aplinkinių požiūrį į tokius pokyčius, vaikinas teigia, kad vis dėlto labiausiai aplinkiniams bendraamžiams užkliuvo visiškas alkoholio, nikotino atsisakymas. „Iš pradžių visi į mane žiūrėjo tarsi į kokį nenormalų ir vis bandė atvesti mane į tą „tinkamą“ kelią, kuriame savaitgaliai būna skirti alaus gėrimui ir šašlykų kepimui. Tačiau negaliu nepasidžiaugti, jog pradedu matyti pažįstamų, bendradarbių pagarbą. Dabar net ir patarimo paklausia, kaip atsisakyti vienos ar kitos silpnybės. Jaučiuosi kur kas tvirčiau net ir visiškai nepažįstamų žmonių kompanijoje per šašlykų savaitgalį“, – šypsosi Nerijus.
Svarbiausia – tinkama motyvacija
Vaikinas pasakoja po kelerių kitokio gyvenimo būdo metų užsibrėžęs trijų mėnesių griežtos sporto programos tikslą. „Nors ir valgiau sveiką ir natūralų maistą, – pasakoja pašnekovas, – kasdien grūdinausi, važinėjau dviračiu ir bendrai jaučiausi gerai tiek fiziškai, tiek dvasiškai, vis tiek nusprendžiau sau išsikelti iššūkį tapti geresnės fizinės formos. Kadangi nuo pat mažumės buvau lieknas, išbandžiau įvairių būdų pasiekti norimų rezultatų, tačiau galiausiai supratau, kad esminis veiksnys yra tinkama motyvacija. Mano supratimu, kūnas – tai įrankis, padedantis siekti aukštesnių gyvenimo tikslų. Taigi, jeigu kūnas silpnas ar paliegęs, tai ir tie tikslai atrodo labai toli. Geros fizinės būklės siekimas man yra tik tarpinis tikslas, atveriantis duris į kur kas didesnes galimybes.
Ieškojau tokios sporto programos, kuriai nereikėtų sporto klubų, specialios įrangos ir kitokių geležinių mašinų. Mano pasirinktos programos treniruočių principas paprastas – visi pratimai daromi tik su savo paties svoriu, todėl galima treniruotis miške, namie, kelionėje ir pan. Darydamas pirmą treniruotę jau po kelių minučių vos gaudžiau kvapą ir mintyse šaukiau: „Tai neįmanoma!“ Tačiau net sunku apsakyti tą jausmą, kai pagaliau užbaigiau treniruotę ir gulėdamas kryžiumi ant grindų galvojau, kaip čia nušliaužus iki vonios. Bet kad ir gėlė raumenis ir jaučiausi beprotiškai išsekęs, labai džiaugiausi savo pasiekimu. Tą pirmą kartą užbaigti treniruotei man prireikė beveik valandos, o dabar, po 4 mėnesių, ją atlieku greičiau nei per pusvalandį ir kaskart tai užtrunka vis trumpiau.“
Apibendrindamas Nerijus sako, jog svarbiausia yra atsakyti sau į klausimą: „O kam to reikia?“ „Jeigu atsakymas bus tinkamas, niekas negalės sustabdyti jūsų nuo pergalės, – įsitikinęs pašnekovas. – Jeigu galiu aš, vadinasi, gali ir tu. Nuoširdžiai linkiu, kad žmonės atsikratytų baimių, nesaugumo jausmo ir išeitų iš komforto zonos. Žmogus gali be galo daug. Jeigu tikės savo jėgomis ir prisiims atsakomybę už savo gyvenimą, galės pasiekti puikių rezultatų. Kad ir kaip sunku būtų pradžioje, esu įsitikinęs – verta.“
Straipsnis parengtas vykdant 2014-ųjų – Sveikatingumo metų – sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. Evelina Valiulytė, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos iš N. Šilingio asmeninio archyvo