Pradinis / KARJERA / Karjeros veteranus keičia migrantai tarp skirtingų darbo sričių

Karjeros veteranus keičia migrantai tarp skirtingų darbo sričių

Technologijų amžiuje žinių, įgūdžių, kurie įgyjami mokykloje ar universitete, nebepakanka visam gyvenimui. Švietimo ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad ateityje vis labiau būsime priversti persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą.

Daiva Šilienė
Daiva Šilienė

„Kadangi gyvename technologijų amžiuje, šiandien vis labiau ryškėja tendencija, kad nebeužtenka būti kažkurios vienos srities specialistu. Skaičiuojama, kad universiteto laipsnio įgijimas yra aktualus maždaug penkeriems metams, todėl ateityje kone visi būsime priversti persikvalifikuoti ar savo turimas žinias vienaip ar kitaip atnaujinti. Prognozuojama, kad iki 2030 m. apie 60 mln. žmonių turės pakeisti arba praplėsti savo profesiją. Šiame kontekste mokymasis visą gyvenimą (MVG) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė.

Architektė atlaikė draugų spaudimą ir įkūrė vaikų darželį

Mokymuisi, pasak jos, vieni pasirenka švietimo įstaigas – nuo mokyklų iki universitetų, kiti – neformalius būdus – mokymus ar seminarus, treti – savarankišką mokymąsi, pavyzdžiui, bendruomenėse, šeimoje, užsiimant savišvieta, skaitant knygas ar kritiškai atsirenkant informaciją iš interneto.

„Vieną dieną sulaukiau netikėtos klientės – 62-ejų architektės. Ji kreipėsi į mane prašydama pagalbos, nes jautėsi per ilgai užsisėdėjusi vienoje vietoje ir troško karjeros pokyčių. Pasirodo, nuo vaikystės moteris visą gyvenimą svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Ji nusprendė kardinaliai pakeisti profesiją ir šiandien yra įkūrusi privatų vaikų darželį. Tai puikus pavyzdys, kad net ir būnant senjoru galima persikvalifikuoti ir puikiai surasti savo vietą, svarbiausia – atlaikyti draugų, artimųjų ir visuomenės spaudimą, kad „gal jau ir ne laikas tai daryti“, – sako D. Šilienė.

Svarbu neprarasti smalsumo

Emocinė sveikata, socialinė integracija, bendruomeniškumo skatinimas bet kuriame amžiuje – mokymosi visą gyvenimą suteikiamos didžiausios naudos, kurias išskiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami tyrimai. „Žinoma, dar nemažai kam sunku suprasti, kad vienos kvalifikacijos šiame amžiuje jau gali ir nebeužtekti. Tokiems žmonėms galiu duoti tik vieną patarimą – reikia imti ir daryti, eiti ir ieškoti savo srities. Svarbu neprarasti smalsumo ir sau atsakyti į klausimus: ką aš gebu, ką moku, o ko ne, ko norėčiau, kokie mano gebėjimai“, – aiškina karjeros pasirinkimo klausimais konsultuojanti moteris.

Deja, dar nedidelę mokymosi visą gyvenimą statistiką iliustruoja ir „Eurostato“ mokymosi visą gyvenimą (MVG) rodiklis, kuris rodo per pastarąsias keturias savaites besimokiusių žmonių dalį, skaičiuojant nuo visos 25–64 m. amžiaus populiacijos. 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinis MVG rodiklis siekė 10,5 proc. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos MVG lygis yra žemas – Lietuva pagal jį buvo 21 vietoje ES.

Iš menų migruoja į paklausią informacinių technologijų sritį

Sėkmingų persikvalifikavimo istorijų šiandien netrūksta, o darbdaviai į tai žvelgia labiau kaip į privalumą ieškant darbo. Vieno banko IT centro žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad šiandien, darbo rinkoje atsiradus tuščiai nišai, žmonės nebijo persikvalifikuoti ir ją užpildyti.

programavimas

„Šiandien darbo rinkoje ypač trūksta IT specialistų, o jauni žmonės nieko nelaukia ir ją po truputį užpildo. Mūsų banke dirba bent kelios dešimtys kvalifikaciją pakeitusių darbuotojų, kurie atėjo į IT sritį, nors turi istorijos, kūrybos, vadybos ar su menais susijusį išsilavinimą. Šiandien karjeros pasirinkimus dažnai bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus, tačiau ribos tarp skirtingų sričių trinasi, net tokioje, atrodo, „vyriškoje“ IT srityje šiandien save gali atrasti kiekvienas“, – sako I. Sakalauskienė. Ji priduria – profesijos keitimui nėra amžiaus, lyties, specialybių barjerų, svarbu nusiteikti, kad pradžioje dirbti teks daug.

Ji dalijasi pavyzdžiu apie informacinių technologijų sritį niekada nesvajojusią Liną Valiokaitę, kuri baigusi mokyklą pasirinko studijuoti istoriją, nes jautėsi negabi tiksliesiems mokslams. Tačiau baigusi istorijos bakalauro studijas suprato, kad šis karjeros kelias – ne jai. Pirmiausia ji išbandė klientų aptarnavimo sritį vienoje informacinių technologijų kompanijoje. Ten pradėjo labiau domėtis šia sritimi ir savarankiškai mokytis programavimo. Viskas apsivertė tapus „Women Go Tech“ mentorystės programos dalyve. Po dvejų persikvalifikavimo metų ji dirba jaunesniąja programinės įrangos inžiniere.

Išsilaikyti darbo rinkoje padeda žinios apie skaitmenines technologijas

Tai, kad mokytis visą gyvenimą mūsų šalyje yra galimybių, iliustruoja ir visose šalies viešosiose bibliotekose vykstantys nemokami „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai. Juose jau dalyvavo beveik 40 tūkst. šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Projekto vykdytojui atstovaujanti asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pasakoja, kad mokytis ir paklausti, jeigu kažko nesuprantame, neturėtų būti gėda. Mokymų organizatoriai, skatindami tobulėti visą gyvenimą ir semtis žinių nepriklausomai nuo amžiaus, kviečia užsukti į bibliotekas.

„Realybė tokia, kad vis dar nežinome, kaip saugiai apsipirkti internetu, ne visi mokame naudotis el. bankininkyste, registruotis internetu pas gydytoją, saugiai bendrauti ir dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar atskirti patikimas naujienas nuo melagienų. Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su sunkumais, praktinių įgūdžių stoka, naudodamiesi ne tik internetu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais. Iš „Prisijungusios Lietuvos“ mokymų statistikos matome, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį – net 42 proc. – sudaro 51–65 m. žmonės, kurie nori išmokti ir įgyti praktinių žinių, palengvinančių naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. Nedirbantiems arba ieškantiems naujų karjeros galimybių mokymai siūlo galimybę rinktis iš 9 programų – nuo to, kaip išmaniai prisistatyti darbdaviui, iki to, kaip susikurti tinklaraštį savo verslo pradžiai“, – pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie nenori ar neturi galimybės lankyti mokymų viešojoje bibliotekoje, yra alternatyva – mokytis savarankiškai arba bibliotekose ieškoti e. skautų. E. skautai – tai 14–29 metų jaunuoliai, pasiryžę pasidalyti žiniomis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir padėti jiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 e. skautų.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: