Raginimai valdyti savo karjerą, rinktis norimą, džiaugsmą keliančią profesiją, nors ir yra pozityvūs, iš esmės nepadeda išspręsti to, jog šių sprendimų priėmimas gali būti ilgas ir varginantis procesas. Negalėjimas apsispręsti dėl savo būsimos karjeros gali lemti didesnį stresą, nerimą, mažesnį pasitikėjimo savimi jausmą. Nors manoma, jog su šiais keblumais susiduria daug jaunų žmonių, tačiau iki šiol mažai žinoma, kiek ir kokio sunkumo problemos dažniausiai kamuoja jaunimą Lietuvoje.
2023 m. vasario–gruodžio mėnesiais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros tyrėjų grupė, vadovaujama organizacinio psichologo, karjeros konsultanto Tado Vadvilavičiaus, atliko tyrimą siekdama išsiaiškinti Lietuvos studentų patiriamus keblumus, susijusius su karjeros sprendimų priėmimu.
„Bendrinis mūsų tyrimo tikslas buvo plačiau apžvelgti, su kokiais sunkumais susiduria Lietuvoje studijuojantys asmenys, priimdami su karjera susijusius sprendimus. Kartu norime kelti karjeros konsultavimo kokybę Lietuvoje, pristatydami mokslu grįstas priemones bei rekomendacijas praktikams“, – teigia T. Vadvilavičius.
Iššūkiai Lietuvos studentams – kitokie nei užsienyje
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, studentai Lietuvoje dažniausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimą trūkumais. „Šie trūkumai yra kompleksiniai – tarp jų yra ir motyvacijos priimti sprendimą stoka, neryžtingumas ir disfunkciniai įsitikinimai apie sprendimų priėmimą. Kitaip tariant, šis iššūkis apima nenorą ar baimę apsispręsti bei tikėjimą, jog karjeros pasirinkimas išspręs kitas asmenines problemas“, – komentuoja T. Vadvilavičius.
Kiti įvardyti sunkumai – informacijos trūkumas ir prieštaringa informacija. Pašnekovo teigimu, kartais žmogus neturi užtektinai informacijos apie karjeros sprendimų priėmimą, save ar dominančią specialybę. Kitais atvejais asmens turima informacija apie save ir aplinkos išsakoma informacija nedera tarpusavyje. Pavyzdžiui, draugai sako, jog jis labai išsiblaškęs, nors pats asmuo mano, kad yra labai atidus.
Pasak T. Vadvilavičiaus, gauti rezultatai yra reikšmingi tarptautiniu mastu. Lietuvoje gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog studentai mūsų šalyje susiduria su iššūkiais, kurie neiškyla studentams kitose valstybėse. „Įdomu tai, jog užsienyje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad studentai ir apskritai jauni asmenys dažniau susiduria su prieštaringos informacijos iššūkiais ir mažiausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimus trūkumais, t. y. atvirkščiai, nei atradome tyrinėdami Lietuvos studentus“, – pastebi tyrėjas. Pašnekovo teigimu, tokius rezultatus iš dalies leidžia paaiškinti Lietuvos ugdymo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys mokinių, o vėliau jau ir studentų karjeros planavimui ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymui.
Karjeros sprendimų keblumai būdingi ir jauniems, ir vyresniems
Karjeros konsultantas pasakoja, kad studentui formuojant savo profesinį identitetą keblumų dėl karjeros sprendimų natūraliai mažėja, nes sprendimas jau yra priimtas. „Remiantis tyrimo duomenimis, aiškiai matoma, jog kai studentas žino, kokia profesine veikla užsiimti ateityje ir ką daryti su savo karjera, tie keblumai yra ženkliai mažesni. Vis dėlto tai nereiškia, jog jie išnyksta visiškai. Apskritai rezultatai atskleidžia, jog tų sunkumų su amžiumi mažėja“, – pažymi pašnekovas.
Vis dėlto tyrėjas akcentuoja, jog karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tačiau gali keistis jų reikšmingumo asmeniui mastas. „Karjera yra visą gyvenimą trunkantis procesas, todėl su įvairiais sunkumais priimant sprendimus dėl jos galima susidurti tiek būnant jaunuoliu (-e), tiek vyresnio amžiaus. Galbūt kažkada reikės spręsti, ar priimti paaukštinimo pasiūlymą, o gal – ar visiškai baigti karjerą“, – teigia tyrėjas.
Sunkumai nėra neįveikiami
Tyrėjas pastebi, jog problemos priimant su karjera susijusius sprendimus gali būti itin varginantis etapas žmogaus gyvenime, keliantis įtampą, nežinomybę, nesaugumą, todėl reiktų galvoti apie pagalbos priemones, kurios padėtų su minėtais keblumais susidoroti. „Pirmasis žingsnis yra aiškiai suprasti, su kuriuo sunkumu susiduria asmuo. Tik aiškiai identifikavus problemą ir jos priežastis galime padėti asmeniui tas problemas išspręsti. Svarbu suprasti, jog šie sunkumai nėra neįveikiami“, – dalinasi tyrėjas ir karjeros konsultantas T. Vadvilavičius.
Galiausiai, kaip pastebi pašnekovas, siekiant užkirsti kelią karjeros sprendimų priėmimo keblumams, gali būti veiksminga imtis edukacinių veiklų, susijusių su sprendimų priėmimu, savęs pažinimu, informacijos apdorojimu, ir planuoti veiklas, kurios padėtų studentams aiškiau formuoti savo profesinį identitetą.
Pasak T. Vadvilavičiaus, gauti rezultatai yra reikšmingi tarptautiniu mastu. Lietuvoje gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog studentai mūsų šalyje susiduria su iššūkiais, kurie neiškyla studentams kitose valstybėse. „Įdomu tai, jog užsienyje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad studentai ir apskritai jauni asmenys dažniau susiduria su prieštaringos informacijos iššūkiais ir mažiausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimus trūkumais, t. y. atvirkščiai, nei atradome tyrinėdami Lietuvos studentus“, – pastebi tyrėjas. Pašnekovo teigimu, tokius rezultatus iš dalies leidžia paaiškinti Lietuvos ugdymo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys mokinių, o vėliau jau ir studentų karjeros planavimui ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymui.
Karjeros sprendimų keblumai būdingi ir jauniems, ir vyresniems
Karjeros konsultantas pasakoja, kad studentui formuojant savo profesinį identitetą keblumų dėl karjeros sprendimų natūraliai mažėja, nes sprendimas jau yra priimtas. „Remiantis tyrimo duomenimis, aiškiai matoma, jog kai studentas žino, kokia profesine veikla užsiimti ateityje ir ką daryti su savo karjera, tie keblumai yra ženkliai mažesni. Vis dėlto tai nereiškia, jog jie išnyksta visiškai. Apskritai rezultatai atskleidžia, jog tų sunkumų su amžiumi mažėja“, – pažymi pašnekovas.
Vis dėlto tyrėjas akcentuoja, jog karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tačiau gali keistis jų reikšmingumo asmeniui mastas. „Karjera yra visą gyvenimą trunkantis procesas, todėl su įvairiais sunkumais priimant sprendimus dėl jos galima susidurti tiek būnant jaunuoliu (-e), tiek vyresnio amžiaus. Galbūt kažkada reikės spręsti, ar priimti paaukštinimo pasiūlymą, o gal – ar visiškai baigti karjerą“, – teigia tyrėjas.
Sunkumai nėra neįveikiami
Tyrėjas pastebi, jog problemos priimant su karjera susijusius sprendimus gali būti itin varginantis etapas žmogaus gyvenime, keliantis įtampą, nežinomybę, nesaugumą, todėl reiktų galvoti apie pagalbos priemones, kurios padėtų su minėtais keblumais susidoroti. „Pirmasis žingsnis yra aiškiai suprasti, su kuriuo sunkumu susiduria asmuo. Tik aiškiai identifikavus problemą ir jos priežastis galime padėti asmeniui tas problemas išspręsti. Svarbu suprasti, jog šie sunkumai nėra neįveikiami“, – dalinasi tyrėjas ir karjeros konsultantas T. Vadvilavičius.
Galiausiai, kaip pastebi pašnekovas, siekiant užkirsti kelią karjeros sprendimų priėmimo keblumams, gali būti veiksminga imtis edukacinių veiklų, susijusių su sprendimų priėmimu, savęs pažinimu, informacijos apdorojimu, ir planuoti veiklas, kurios padėtų studentams aiškiau formuoti savo profesinį identitetą.