Lapkričio pradžioje Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vyko Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro organizuotas seminaras „Vaikų sveikata – mūsų ateitis“. Seminaras buvo skirtas pedagogams, socialiniams darbuotojams, ugdymo įstaigų darbuotojams ir kt., dirbantiems su vaikais. O pagrindinis seminaro tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų sveikatos problemas, jų tendenciją, gerinti vaikų sveikatą, ieškant patrauklių sveikatinimo būdų. Renginio metu buvo kalbama aktualiomis vaikų elgesio, fizinio aktyvumo skatinimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio jaunimui temomis.
Renginio pradžioje visus dalyvius pasveikino Pasvalio rajono savivaldybės gydytoja Dalia Vasiliūnienė ir Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė. Visiems dalyviams palinkėjo sėkmės, kantrybės dirbant su vaikais ir akcentavo, kad svarbus pedagogų, specialistų indėlis į vaikų sveikatą.
Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė, seminaro organizatorė S. Pyragytė pirmiausia supažindino su Pasvalio rajono mokyklų vaikų vyraujančiomis sveikatos problemomis. Pasvalio rajone sergamumas psichikos ir elgesio ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis tarp 0–17 metų amžiaus vaikų nuo 2010 m. vis didėja. O kelerius pastaruosius mokslo metus vyrauja pagrindinės sveikatos problemos: dantų ligos, regos, skeleto ir raumenų, kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimai. Taip pat S. Pyragytė informavo apie dar visai naują Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinacinį centrą ir Jaunimo internetinį portalą. Specialistė kvietė visus tarpusavy bendradarbiauti, kad gerėtų vaikų ir jaunimo sveikata.
Apie vaikų psichinę sveikatą ir elgesio priežastis kalbėjo sveikatos psichologė, pedagogė, paramos ir labdaros fondo „Jaunimo linija“ savanorių mokytoja Evelina Voverytė. Vaiką galima pažinti pagal jo elgesį esant tam tikriems įvykiams. Kiekvienam vaikui tas pats įvykis gali sukelti skirtingus jausmus ir emocijas. Vaikų elgesys, reakcija į įvairius aplinkos dirgiklius priklauso nuo įvairių vaiko savybių (nuo savęs vertinimo, nuotaikos, pykčio, nusivylimo, aplinkos, patirties, auklėjimo ir t. t.). Svarbu suprasti, kad vaikus reikia mokyti ne tik to, kad elgesys turi pasekmes, svarbu ugdyti ir mokymąsi keisti savo mintis, nes būtent jos ir tai, kaip mes interpretuojame situaciją, yra susiję su elgesio priežastimis.
Psichologė pabrėžė, kad populiarios patyčios, kaip pasyvus elgesio modelis. Jų neįmanoma išvengti, kol neieškosime priežasčių, dėl ko vaikas taip elgiasi, kas jo gyvenime vyksta, kodėl taip išreiškia savo jausmus. Reikia ieškoti tokio elgesio šaknų.
E. Voverytė palietė skaudžią savižudybių temą. Lietuva yra viena iš pirmaujančių savižudybių atvejais pasaulyje. Kada žmogus, ypač vaikas, maksimaliai nelaimingas, maksimaliai nesuprastas ir vienišas, jis turi polinkį į savižudybę. Dažnai suaugusiesiems vaiko problemos yra mažos, o vaikui gali būti didelė tragedija, nes jo gyvenime pirmą kartą nutinka įvairios situacijos. Svarbus suaugusiųjų vaidmuo. Svarbu vaiką išklausyti, skirti dėmesį ir kartu spręsti problemas, nors, suaugusiojo akimis, jos atrodo menkos.
Kitas pranešimas buvo taikomosios fizinės veiklos specialistės Jūratės Upskutės-Šeporaitienės. Ji dėstė apie vaikų ir jaunimo fizinę sveikatą, aktyvumo skatinimo būdus. Specialistės paskaita buvo ypatinga. Dalyviai visos paskaitos metu turėjo judėti. Specialistės tikslas buvo, kad patys dalyviai praktiškai patirtų visą teoriją per savo kūną ir galėtų pritaikyti savo žinias dirbdami su vaikais.
Buvo kalbama apie televizijos įtaką vaikų vystymuisi. Televizorius, kaip ir dauguma technikos stebuklų, turi savo tamsiąją pusę. Vaikams iki septynerių metų padedami pamatai visam tolesniam vystymuisi. O tam reikia pagrindinių sąlygų: tinkamo maisto, bendravimo ir žaidimų. Tam, kad vaikas augtų ir vystytų savo valią, mąstymą, jausmus, jam yra būtina bendrauti ir turėti geros „medžiagos“ mėgdžiojimui, nes būtent mėgdžiodamas jis išmoksta kalbėti, įgyja reikalingų įgūdžių, formuoja elgesio modelius, mokosi būti darbštus, kantrus, dėmesingas. Žaidimas mažo vaiko gyvenime taip pat yra labai reikšmingas. Žaisdamas jis vysto savo kūrybines galias, vaizduotę, mokosi būti iniciatyvus, supranta gautus įspūdžius, savo emocijas ir jausmus. Labai svarbu, kad vaiko žaidimas būtų laisvas ar bent jau kuo mažiau įspraustas į suaugusiojo sugalvotus rėmus, suvaržytas primetamų stereotipų.
Vaikui yra gyvybiškai svarbu judėti: bėgioti, laipioti, vaikščioti, lenktis, tūpti, vartytis, sėsti, stoti, griūti ir taip be galo nuo ryto iki vakaro. Mažo vaiko judėjimas – tai jo valios išraiška. Jis yra tiesiogiai susijęs ne tik su fizine sveikata, bet ir su mąstymo vystymusi, todėl stabdyti vaiko judėjimą reiškia jį žaloti tikrąja šio žodžio prasme.
Kas gi vyksta, kai mūsų vaikai sėdi prie televizoriaus? Tuo metu jie nebendrauja. Jie nežaidžia, nekuria vaizdinių, nes paruošti vaizdiniai į juos plūsta tokiu greičiu, kad jų net neįmanoma tinkamai priimti. Jie apskritai nekuria, nelavina nei vaizduotės, nei mąstymo. Tuo metu, kai žmogus žiūri televizorių, nejuda net tie raumenys, kurie juda nuolat, – akių raumenys. Taigi, jei vaikas nejudėdamas prie televizoriaus praleidžia vos valandą per dieną (o dažnas praleidžia ir daugiau), per metus jis tarsi sugipsuotas išbūna visą mėnesį, o per pirmuosius dvylika metų „gipse“ jis praleidžia visus metus! Daug laiko prie televizoriaus praleidžiančius vaikus pastebėti nesunku. Jų elgesys ir judėjimas skiriasi nuo televizoriaus nežiūrinčių bendraamžių. Dažnai jie prieina prie kitų žmonių nejausdami atstumo, juda labai daug, tačiau jų judesiai netikslingi ir dažnai nevalingi, užuot bendravę ramiu žvilgsniu, rodo grimasas. Ir nieko čia keisto – vaikai juda taip, lyg bandytų išsivaduoti iš ilgą laiką juos kausčiusio sąstingio.
Taip pat Jūratė Upskutė-Šeporaitienė kalbėjo apie tai, kaip taisyklingai sėdėti ir stovėti. Tai dažniausios kūno padėtys mūsų gyvenime. Labai svarbi yra laikysena, nuo jos priklauso, kokie bus mūsų judesiai ir savijauta. Seminaro metu visi naujai mokėsi tinkamai sėdėti ir stovėti. Juk, mokant kitus, svarbu pačiam specialistui būti pavyzdžiu.
Paskutinį pranešimą apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų iššūkius jaunimo sveikatai skaitė Vilniaus universiteto Toksikologijos centro gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Psichoaktyviosios medžiagos, tokios kaip alkoholis, nikotinas, įvairios narkotinės medžiagos sėkmingai cirkuliuoja jaunimo terpėje. Kai kurios jų vartojamos kaip vaistai: anestetikai, analgetikai, psichotropiniai medikamentai. Ilgiau vartojamos psichoaktyviosios medžiagos sukelia psichologinę priklausomybę, kuri išlieka ilgiau nei fizinė. Psichologinės priklausomybės požymiai – tai nuotaikos svyravimai, nemiga, silpnumas, nenumaldomas potraukis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Dažnai sukelia netiesioginius požymius, tokius kaip dėmesio stoka, vangumas arba aktyvumas, priešiškumas, pykčio priepuoliai, sutrikę santykiai šeimoje, melavimas, interesų susiaurėjimas, naujas pažįstamų ratas, pastovus pinigų trūkumas, išblyškimas, ryškus odos paraudimas. Svarbu atkreipti dėmesį į fizinius požymius: bėrimai, niežulys, slogavimas, akių paraudimas, apetito stoka, svorio kritimas, viduriavimas ir vėmimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, šviesos baimė, nerimas, baimė, panikos atakos, neįprasti kvapai, dėmės, tabletės, švirkštai. Gydytojas R. Badaras pabrėžė, kad didelis pavojus jaunimui yra alkoholio vartojimas. Alkoholio naudojimas paauglystėje stabdo augimą – alkoholikų ūgis 4 cm mažesnis nei bendros populiacijos. O pradėjusių reguliariai gerti iki 15 m. ūgis dar 3 cm žemesnis nei kitų alkoholikų. Organizmui kenkia ir mažesni alkoholio kiekiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geriausia alkoholio prevencija yra mokesčių didinimas, prieinamumo mažinimas, reklamos ribojimas, taip pat priklausomų asmenų gydymas mažina naštą visuomenei. Toksikologas pabrėžė, kad Lietuvoje alkoholio pardavimo taškų yra daugiau nei 19 000, o Norvegijoje – apie 400. Nors didesnė šalis, bet mažiau alkoholizmo atvejų. Akivaizdu, kad reikia mažinti alkoholio prieinamumą.
Visada reikia žygiuoti kartu su vaikais, jaunimu. Svarbu pažinti juos, kartu tobulėti tam, kad jie patikėtų mumis, suaugusiaisiais. Patikėję eitų sveikatos ir sėkmės keliu, kurdami mūsų ateitį.
Simona Pyragytė, Pasvalio rajono sav. visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė, pasvaliovsb.lt.