„Šiais laikais knygos labai brangios“, – vis dažniau skundžiasi knygų skaitymui prijaučiantys Lietuvos gyventojai. Nors neišgalintys nusipirkti norimos knygos turi galimybę ją skolintis iš bibliotekos, deja, tai ne visada išsprendžia problemą. Situacija Lietuvos bibliotekose liūdnoka – populiaresnės knygos neretai reikia laukti 6 ar net daugiau savaičių. Tad knygų prieinamumą mažina ne tik didelės kainos, bet ir skurdus valstybės finansavimas bibliotekoms.
Kodėl Lietuvoje knygos tokios brangios?
Lyginant su kitomis šalimis, akivaizdu – Lietuvoje knygų kainos iš tiesų nėra mažos. Vidutinė knygos iš populiariausiųjų penketuko kaina Lenkijoje yra mažesnė net trečdaliu ir tik 20 % didesnė Olandijoje, kur gyventojų pajamos yra 5–6 kartus didesnės nei Lietuvoje.
Viena iš priežasčių, kodėl knygų kaina Lietuvoje didelė, yra maži tiražai, o būtent nuo tiražo dydžio ir priklauso knygos savikaina. Paruošti knygą, nupirkti autorines teises kainuoja tiek pat, kiek didžiulėje rinkoje. Tad kuo didesnis knygos tiražas, tuo mažesnė jos savikaina, tuo didesnės galimybės pasiūlyti leidinį už mažesnę kainą.
Deja, dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje vidutinis knygos tiražas mažas, todėl knygos savikaina santykinai didelė. Padidinti tiražą ir sumažinti knygos gamybos išlaidas nelabai yra galimybių, nes rinka yra geografiškai apribota dėl kalbos. Viena vertus, Lietuvos knygų rinkoje vyrauja koncentruota mažmeninė prekyba ir vertikali tiekimo grandinės integracija, todėl nepriklausomas leidėjas turi mažai svertų daryti įtaką galutinei kainai.
Bibliotekoms trūksta knygų
Negalintys įpirkti mėgstamų skaitinių turi išeitį – gali skolintis juos iš bibliotekų. Tačiau ekonomikos nuosmukio laikotarpiu sumenko bibliotekų fondų atnaujinimo finansavimas – dabar jis yra net 35–40 % mažesnis nei 2008 m. Tad nemažai knygų bibliotekose yra nusidėvėjusios, o naujausių leidinių trūksta – regionuose norimos knygos bibliotekų lankytojai eilėje kartais turi laukti ne vieną mėnesį.
Per 2008–2015 m. sumažėjo bibliotekų ir jų filialų skaičius, drauge sumažindamas ir registruotų vartotojų skaičių. Ir nors galima pasidžiaugti, kad apsilankymų bibliotekose dažnumas auga, mažėjantis vidutinis vartotojui išduodamų dokumentų skaičius signalizuoja poreikį didinti dokumentų fondo patrauklumą tradicinių paslaugų vartotojams.
Randa kitą išeitį – nelegalų naudojimą
Didelės knygų kainos ir knygų trūkumas bibliotekose atveria kelius nelegalaus turinio prieinamumui. Lietuva apskritai patenka tarp pirmaujančių pasaulyje pagal piratavimo paplitimą. Naudotis nelegaliai išplatintu turiniu lietuvius skatina paprastesnis priėjimas prie jo, galimybė sutaupyti pinigų ir nebaudžiamumas. Tad legaliai naudoti intelektinę nuosavybę daugiausia galėtų paskatinti didesnės pajamos ir patogesni legalaus turinio įsigijimo būdai.
Taip iš dalies patenkama į užburtą ratą – didelės knygos kainos ir mažas bibliotekų finansavimas skatina piratavimą. Nelegaliai pasiekiamas turinys savaime dar labiau menkina knygų pardavimą, todėl leidėjai atitinkamai mažina išleidžiamų knygų tiražus. Mažesni tiražai didina knygų savikainą, todėl išauga ir galutinė jų kaina pirkėjui.
Valstybės politika – bibliotekų knygų fondų finansavimas
Pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1454 dėl „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos“, bibliotekų fondams komplektuoti turėjo būti skirta 2009 m. – 10 190 tūkst. Lt, 2010 m. – 10 870 tūkst. Lt, 2011 m. – 11 550 tūkst. Lt, 2012 m. – 12 230 tūkst. Lt, 2013 m. – 13 110 tūkst. Lt. Tačiau 2008 m. bibliotekų knygų fondų finansavimas sumažėjo ir knygų fondas bibliotekose atitinkamai susitraukė.
Bibliotekos skursta, ypač trūksta naujų ir populiarių knygų. O regionuose bibliotekų lankytojai knygos laukia kelias savaites. Jeigu valstybė pirktų bibliotekoms pakankamai populiarių ir naujų knygų, didėtų knygų tiražai, o knygos kaina mažėtų ir knygynuose.
Todėl leidėjai teikia bibliotekoms kiekvienos knygos privalomuosius egzempliorius (mažiausiai – 4 vnt., o jeigu knygos išleidimui suteikiama dalinė parama – 66 vnt. ar daugiau). Tačiau skaitytojams šių knygų nepakanka. Kiekvienam kūrėjui ir leidėjui svarbu, kad knygos būtų prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms.