Pastaruoju metu skaitome įvairių straipsnių apie sveikatos sistemos netobulumą, nekompetentingus gydytojus, stokojančius profesionalumo, ir aptarnaujančio personalo moralės trūkumą. Straipsnių daugėja, bet analizės, deja, negirdėjome ir negirdime.
Kiekvienam iš mūsų tenka apsilankyti pas gydytoją ar kitą atsakingą asmenį gydymo įstaigoje. Dažnai nusiviliame sulaukę pasipiktinimo, aštrių žvilgsnių, veido, kuris sakyte sako, ko tu čia atėjai, mane trukdai ir pan. Dažnai tai patiria ir iš užsienio sugrįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo metu į aukštumas keliamas privalomasis sveikatos draudimas. Taip, tai yra sveikatos sistemos įstatymas, kurio turime laikytis, bet kur parašyta, kad privalomu sveikatos draudimu turi draustis visi Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos? Niekas neinformuoja, o užsiregistravus pas gydytoją – nepriima. Mes tampame skolingi valstybei ir turima Europos sveikatos draudimo kortelė tampa nebegaliojanti. Išleistame privalomojo sveikatos draudimo lankstinuke parašyta pastraipa: „Jei Jūs apsidraudę, net ir Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje Jums suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidas visiškai arba iš dalies padengs PSDF biudžetas“. Citatoje minima „…Jums suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidas…“ Jei priimamojo personalo darbuotojas mato, jog tu esi nesumokėjęs privalomojo sveikatos draudimo tau jokių medicinos paslaugų niekas nenori suteikti, kadangi tu esi skolininkas valstybei. Kur dingsta moralė ir kitos žmogiškosios vertybės?
Kitas labai svarbus momentas, ką teko ir patiems patirti. Sveikatos draudimo įmokas turi mokėti už einamąjį mėnesį. Mokant kiekvieną mėnesį ir nesumokėjus už einamą mėnesį, būsi nepageidaujamas Lietuvos gydymo įstaigose (išskyrus privačias). Nuvykus į Ligonių kasą, pareikš, jog tavo sveikatos draudimas nutrūkęs ir kai sumokėsi tik po 3 mėn. galėsi vėl ateiti. Bandant išsiaiškinti situaciją darbuotojas pameta įstatymus ir pasako, tokia įstatymu numatyta tvarka. Tampi bejėgis prieš įstatymą ir bandai aiškintis, kaip patekti pas gydytoją. Tokiu momentu pasiūloma susimokėti 3 000 Lt ir galėsi dabar pat eiti pas gydytoją. Tokiu momentu ištinka dar didesnis šokas ir susimąstai; kas dabar Lietuvoje svarbiau: įstatymai ar Lietuvos Respublikos pilietis? Išeinant iš kabineto darbuotoja palinki nesirgti 3 mėnesius ir pašaipiai akimis išlydi iš kabineto.
Tokiu momentu tampi sugniuždytas ir nebereikalingas Lietuvoje. Kur dingsta solidarumas, darbuotojų ir personalo darbo kompetencija, bendravimas ir bendradarbiavimas su klientu ir pacientu? Jei žmogus pasirinko darbą gydymo įstaigoje, kiekvienas darbuotojas turi įdėti dalelę savęs ir padėti atvykusiam asmeniui.
Kodėl apie sveikatos draudimą informacijos niekas nesiteikia skelbti? Su šia problema dažnai susiduria asmenys grįžę iš užsienio. Ar Sveikatos ministerija negali informacijos persiųsti į lietuvių bendruomenes pasaulyje, kad paplatintų informaciją?
Bergeno lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Edita Jakubkienė