Beveik dvi savaites Japonijos sostinėje praleidęs „KK2“ vedėjas Tomas Ališauskas neabejoja, kad pirmai progai pasitaikius dar kartą grįžtų į Tokiją. „Vykome su žmona, bet ji daugiausia laiko praleido pasaulio sociologų kongrese. O kol ji klausėsi pranešimų, su žemėlapiu slampinėjau po visą miestą: aplankiau mane dominančius muziejus, galerijas ir parodas, – pasakoja Tomas. – Buvau daug girdėjęs apie Japoniją, bet mane ji tiesiog pribloškė. Jei dar kartą reikėtų iškęsti ilgą skrydį, vėl rinkčiausi Japoniją.“
Jau grįžęs iš atostogų ir vėl stojęs prie „KK2“ vairo Tomas sudarė dešimties dalykų, labiausiai nustebinusių Japonijoje, sąrašą.
1. Kalbantys mechanizmai. „Liftas važiuoja į ketvirtą aukštą. Liftas sustoja. Lifto durys netrukus atsidarys“, – praneša liftas. Smagu, kad pas juos viskas ne tik veikia, bet ir šneka.
2. Tikra švara. Žmonės plaunasi rankas net užėję į ne maisto produktų krautuvėlę. Gatvėse šiukšles surenka ne tik valytojai, bet ir kiti tarnautojai ar pareigūnai, pvz., policininkai. Jokių kramtomųjų gumų, jokių išvartytų šiukšliadėžių ar sausų lapų.
3. Visiems surandama darbo. „Kai išlipome iš lėktuvo ir laukėme bagažo, aplink svetimšalius vaikščiojo moterys su plakatais: „Nepamirškite pasitikrinti bagažo“ arba „Nepamirškite, kad užrašai mieste ne anglų kalba“.
4. Tyla milijoniniame mieste. Visi kalba pusbalsiu. Mobiliųjų telefonų garsas visada išjungtas. Automobiliai keturių juostų keliu važiuoja taip tyliai, kad gali šalia gatvės su žmogumi susikalbėti pusbalsiu.
5. Keliai tokie kokybiški, kad Vokietija palyginti yra duobėtų žvyrkelių kraštas.
6. Gamtos garsai stotyse ar miestų aikštėse. Mieste, kur beveik nėra žalumos, staiga išgirsti klykiančias žuvėdras, ošiančią jūrą. Taip originaliai kompensuojamas gamtos trūkumas.
7. Muziejuje galima ir prigulti. Biorobotai. Pirmasis 1800 metų mechaninis kalkuliatorius. 1950–1960 Japonijos populiarusis menas. Tokijuje tiek muziejų ir galerijų, kad negali būti liūdna net būnant vienam.
8. „Subaru STI“ galerijoje pusantros valandos praleidau visiškai vienas. Net pagalvojau, kad įstaiga uždaryta, bet radau raštelį: „Jei ko nors reikia, nuspauskite mygtuką.“ Man, kaip pasaulio ralio gerbėjui, buvo labai įdomu pačiupinėti automobilius, kuriais važinėjo pasaulio ralio čempionai Kolinas Makrėjus, Ričardas Burnsas ir, aišku, Peteris Solbergas.
9. Kainos. Nustebino maloniai. Jos man priminė Berlyno kainas. Turistai, kurie taupo, gali nesunkiai rasti prieinamą gerą nakvynės vietą ir padoriai maitintis.
10. Neįtikėtinai tiksliai veikianti viešojo transporto sistema. O kai važiuoji greituoju traukiniu, žvelgiant pro langą gerą puskilometrį dėl didelio greičio viskas būna susilieję.
LNK