Kaunietis Vytautas Selelionis atidarytame naujame „F‘Pub“ bare visuomenei pirmą kartą viešai pristatė daugiau nei septyniolika metų kauptą alaus butelių kamštelių kolekciją, kurią sudaro apie 2700 skirtingų eksponatų iš įvairių pasaulio šalių. Tą patį vakarą savuosius lobius, kauptus dešimtmetį, pademonstravo ir dar trys alaus atributikos kolekcininkai.
„Anksčiau skaičiuodavau kamštelius ir fiksuodavau skirtingas valstybes, iš kurių jie pas mane atkeliavo. Bet pastaraisiais metais to nebedarau, todėl tikslių duomenų apie kolekciją neturiu“, – su šypsena sakė savęs kolekcininku nevadinantis, televizijos operatoriumi dirbantis Vytautas Selelionis.
Didžiąją kolekcijos eksponatų dalį iš užsienio kelionių jam atvežė draugai. V. Selelionis pasakojo, kad yra daug šmaikščių istorijų, kaip renkami kamšteliai. Pavyzdžiui, prieš maždaug nei dešimtmetį Baltarusijoje, šalies prezidento rinkimų išvakarėse, daugybėje miestų vyko alaus šventės. Jų aikštės buvo nusėtos alaus butelių kamšteliais. Tad, rinkimų stebėti išvykę žurnalistai, prisimindami V. Selelionio pomėgį, nepatingėjo eksponatų pririnkti gerą saują.
„Esmė buvo ne tiesiog pririnkti kuo daugiau kamštelių, o parvežti tuos, kurie yra skirtingi. Todėl kolegoms reikėjo gerokai paplušėti. Įsivaizduokite, kaip baltarusiams atrodė lietuviai, gatvėse rankiojantys kamštelius“, – sakė V. Selelionis ir pabrėžė, kad pagal alaus kamštelių dizainą galima nuspręsti apie šalyje vyraujančias visuotines madų tendencijas, tuo metu mėgstamas spalvas, raštus.
Tarptautinio alaus atributikos rinkėjų klubo „Prie bokalo“ vadovas Darius Širmenis pasakojo, jog į Kaune esančio baro „F‘Pub“ atidarymą savuosius turtus atvežė net trys šeimos nariai: jis, žmona Ugnė ir sūnus Lukas. Atvykti į renginį ir pristatyti turimos kolekcijos negalėjo vyresnėlis Tomas.
D. Širmenio prioritetas – alaus bokalai. Jų jis turi apie 1200. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro lietuviški alaus bokalai. Jų – daugiau nei 700. Mieliausiu ir vertingiausiu kaunietis laiko „Rambyno“ bokalą, dovanų gautą iš tetos Vidos. Ji jį įsigijo dar būdama studentė, todėl dabar eksponatas jau skaičiuoja penkiasdešimtuosius metus.
D. Širmenio žmona Ugnė – atidarytuvų ir tušinukų gerbėja. Pastarųjų turi daugiau nei šimtą. „Sunkiausia gauti eksponatų su lietuviško alaus atributika. Mūsų šalyje tokių gajų tradicijų kurti suvenyrus, skirtus kolekcininkams ar norintiesiems namie turėti šį tą simbolinio, dar nėra“, – patikino pašnekovė, pati nusimezgusi alaus bokalo formos auskarus.
Dvidešimtmečio Luko kolekcijoje – su alaus pramone susijusios mašinėlės. Jų vaikinas turi apie 400.
Kišeniniai kalendoriukai, padėkliukai, suvenyrai ir visi kiti daiktai, aiškiai bylojantys apie alų, Širmenių yra vertinami. „Kiekvienas kolekcininkas turi savus prioritetus, savas rinkimo tradicijas. Tiesa, turėdami tiek sukauptų eksponatų, galėtume atidaryti muziejų“, – sakė D. Širmenis.
Organizatorių nuotr.