Kėdės istorija

Kėdė – šiais laikais įprastas baldas, kurį galima rasti kiekvienuose namuose, – ne taip ir seniai buvo padėties visuomenėje simbolis. Žmogui, nepriklausančiam aukščiausiajam luomui, kėdė nebuvo prieinama. Tik XVII a. šis baldas tapo pasiekiamas visiems žmonėms. Nepatogi, kukli kėdė skyrėsi nuo dabartinių kėdžių, ant kurių sėdime mes. Tik XVIII a. prancūzų meistrai sugebėjo pagaminti šį sėdimąjį baldą patogų, o XIX a. prasidėjęs pramonės perversmas leido kėdėms dizainu ir patogumu priartėti prie dabartinių.

Barokas, rokokas, klasicizmas

Baroko stiliaus baldai (kaip ir šio stiliaus architektūra) pasižymėjo puošybos elementų gausa ir masyvumu. Ąžuolą pakeičia riešutmedis, kurį lengviau raižyti, kėdės gaminamos su aukštomis, lenktomis atramomis. Valiūkiški kėdžių porankiai, masyvios proporcijos geriausiai atspindi to laikotarpio stilių.

Rokoko stilius pasižymi lengvumu, laisva puošyba; būdingos ovalios, banguojančios linijos. Šio stiliaus pagrindas – rokailės (kriauklių formos detalės), asimetriškumas.

Klasicizmo laikotarpiu kėdės gaminamos nenaudojant prabangių detalių ir netaikant įvairių puošybos technikų. Klasicizmas į rinką atneša lengvas kėdes.

Eklektika, minimalizmas

Sakoma, kad eklektikos baldai „paėmė“ viską, kas geriausia ir blogiausia, iš visų buvusių stilių. Daug kurti nereikėdavo – buvo kopijuojama. Toks visų stilių kombinavimas į vieną turėjo patenkinti kiekvienos klasės atstovų skonį. Daromi vienodi baldų korpusai, paskui jie „aprengiami“ skirtingais „drabužiais“.

Šiuo istorijos tarpsniu kėdės dizaino pokyčiams įtaką darė tobulėjančios technologijos ir karas. Anksčiau meistrai galėdavo vieną kėdę gaminti ilgą laiką, o karui praretinus meistrų gretas iškilo masinės gamybos poreikis. Kėdžių gamyba persikelia iš amatininkų dirbtuvių į cechus. Užgimsta minimalizmas. Šio stiliaus aušroje pasirodo nauja technologija – lenkti medį naudojant karštus garus ir mirkyti jį verdančiame vandenyje. Taip apdorotas medis tampa lankstus. Pagaminamos minimalizmu dvelkiančios „Thonet“ kėdės. Jos nesunkiai iš rinkos išstumia prabangias, masyvias, daug puošybos elementų turinčias kėdes.

Art deco klystkeliai

Art deco stiliaus pavadinimas siejamas su 1925 metų Paryžiaus tarptautine taikomosios ir dekoratyviosios dailės paroda ir joje pristatyta nauja stiliaus tendencija. Stilius taip pavadintas parodos garbei. Art deco tarsi pritaiko anksčiau sukurtus ir įtvirtintus plastikos principus. Šis stilius taikstosi prie epochos poreikių, madų ir tarsi perima visa, kas mene yra naujausia. Šio stiliaus darbai kontrastingi, ryškūs, stengiamasi perteikti žavėjimąsi technologijomis. Kėdės gaminamos iš retų rūšių medienos, taikomi įspūdingi puošybos elementai. Dekoratyviajame mene ypač pabrėžiama plastika, subtili daikto konstrukcija, minkštų dalių ir lanksčių rėmų konfigūracijos. Puošnumas tapo pagrindine šio stiliaus savybe.

Modernizmas ir funkcionalizmas, bauhauzas

Modernizmo skiriamieji ženklai: aptakios formos, minimalizmas, naujų medžiagų panaudojimas masinei gamybai, ekonomiškumas ir konstrukcijų lengvumas. Šio stiliaus ištakos – Skandinavijoje. Modernizmo stiliaus gaminiai – plastiškos formos, funkcionalūs.

Modernizmo pradininku laikomas danų tautybės dizaineris Hans Jorgen Wegner. Jo suformuota baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Formų plastika ir asociacijos su gamtos formomis buvo vienas ryškiausių Skandinavijos baldų dizaino bruožų.

Bauhauzo stiliaus pradininkas – vokiečių kilmės architektas Ludwig Mies van der Rohe. Jo kūrinys – vamzdinė, plieninė kėdė – žymėjo naujos dizaino epochos pradžią. Šiam stilistiniam sprendimui įtakos turėjo minimalistinės japonų architektūros ir dzenbudistų sodų estetika. Buvo atsisakoma įmantrių dekoracijų, o vėliau – ir spalvų.

Epochos pradžioje toks kėdės dizainas buvo priimamas priešiškai. Vėliau jis buvo įvertintas ir priimtas kaip išskirtinis gyvenimo simbolis, bylojantis apie savininkų išlavintą skonį ir sugebėjimą visko pertekusioje aplinkoje žavėtis paprastumu.

Modernas

Išplitus masinei gamybai, atsirado poreikis kurti naujas, išskirtinio dizaino kėdes. Moderno stiliaus atstovas Charles Eames turėjo viziją sukurti tokią kėdę, kurią būtų lengva pagaminti ir kurios kokybė dėl to nenukentėtų. Taip gimė visa serija iš stiklo plokštės presuotų kevalinės formos kėdžių. Ši kėdžių serija visiškai pakeitė XX a. dizainą.

Nestandartiniai sprendimai, šiuolaikinis dizainas

Įvairiausių formų, spalvų ir dizaino kėdžių galite išvysti dizaino salone „Interjero erdvė“.

„Interjero erdvės“ informacija ir nuotraukos