Išlydėdami vasarą ir pasitikdami naujuosius mokslo metus Šiaulių universiteto bibliotekos darbuotojai kasmet keliauja po Lietuvą. Antrus metus iš eilės kolektyvui kelionę dovanojo Kalifornijoje gyvenantys Vytautas ir Vanda Šliūpai, 2005 m. Šiaulių universitetui perdavę Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą, nuolat jį pildantys naujais leidiniais bei eksponatais, o 2014 m. įsteigę vardinę stipendiją studentams. Praėjusiais metais, lankydami vietas, susijusias su dr. Jono Šliūpo gyvenimu bei veikla, keliavome po Žemaitiją, o šiais metais buvo pasirinktas Mažosios Lietuvos regionas – Pamario kraštas.
Pirmoji aplankyta vieta buvo Vydūno kultūros centras. Dar 1705 m. statytame Kintų parapijos pradinės mokyklos pastate įkurtas Vydūno muziejus. Jo gidė pasakojo apie 1888–1892 m. šioje mokykloje mokytojavusį ir Kintuose gyvenusį žymųjį Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, filosofą Vydūną (tikroji pavardė Vilhelmas Storosta), pristatė muziejuje saugomus jo veikalus, laiškus, nuotraukas, autentišką muzikos instrumentą – Vydūno arfą. Kituose muziejaus kambariuose apžiūrėjome atkurtą mokyklos klasę, kaimo etnografijos ekspoziciją, Kintų dailės ir muzikos mokyklos auklėtinių darbus. Antrame aukšte grožėjomės etnokultūriniu šio krašto unikumu – Kuršmarių vėtrungėmis (Šilutės krašto žvejų dar vadinamomis Vėlukais), išgirdome jų atsiradimo istoriją. Įdomi ekspozicija pristatoma kitoje Vydūno kultūros centro erdvėje – 2011 m. rekonstruotame unikalios statybos buvusiame mokyklos ūkiniame pastate. Jame yra Emalio meno galerija, kurioje įrengtos meno dirbtuvės, kūrybos ir poilsio kambariai kūrėjams, eksponuojami sukurti darbai. Kintų miestelyje dar aplankėme girininkijos sode augančią dvikamienę 18 metrų aukščio Didžiąją tują (Europoje aukštesnę galima išvysti tik Šveicarijoje).
Iš Kintų vykome į Bitėnus – Mažosios Lietuvos kaimą Nemuno žemupyje, menantį lietuviškos spaudos leidimą bei platinimą spaudos draudimo metu ir šimtametes šio krašto gyventojų tradicijas. Lankėmės Bitėnų spaustuvininko, aušrininko, Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejuje. Gidė pasakojo apie šio šviesuolio gyvenimą ir veiklą, pristatė kitus iškilius krašto žmones, priminė Mažosios Lietuvos istorijos raidą, svarbesnius jos momentus. Muziejus ne veltui įkurtas atstatytoje spaustuvėje: M. Jankus savo spaustuvėse Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje išspausdino apie 400 knygų ir 27 periodinius leidinius. Vienoje ekspozicijos salėje išbandėme, kaip buvo renkamos literos ir spausdinama senoviniu spaudos presu. Domėjomės bendra Martyno Jankaus ir dr. Jono Šliūpo veikla „Aušros“ leidimo laikotarpiu, ieškojome jų bendradarbiavimą liudijančių faktų, dokumentų, vartėme ir palikome įrašą „Amžinojoje Rambyno kalno“ knygos kopijoje: „Šiaulių universiteto bibliotekos darbuotojai – dr. J. Šliūpo archyvo saugotojai.“ Originalioje 1928 m. knygoje, saugomoje Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, yra pasirašęs ir dr. J. Šliūpas. Jo įrašytus žodžius radome M. Jankaus muziejaus stenduose: „Linksmas esmi po 50 metų apsilankydamas Klaipėdos krašte ir Rambynkalnyje ir linkiu viso labo Mažajai Lietuvai kaipo lietuvių tautos daliai.“ Įdomu buvo pasivaikščioti ir po unikalų Mažosios Lietuvos paveikslų sodą – paveikslų galeriją po atviru dangumi (įkurtą 2003 m. M. Jankaus muziejaus kieme).
Bitėnai yra Rambyno regioninio parko teritorijoje, todėl šis kraštas didžiuojasi ne tik kultūrinėmis, bet ir gamtinėmis vertybėmis. Rambyno parke pasitikusi iškalbingoji gidė Giedrė Skipitienė sveikino visus, atvykusius į skalvių žemę, ir pirmiausia nuvedė į baltųjų gandrų koloniją. Nors gandrai jau išskridę, bet išgirdome vaizdingą pasakojimą apie jų įpročius, elgesį, įvairių (net šokiruojančių) istorijų apie šį Lietuvos nacionalinį paukštį. Aplankėme Mažosios Lietuvos šviesuolių panteonu vadinamas Bitėnų kapinaites, kuriose yra Vydūno, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų kapavietės. Rambyno regioninio parko lankytojų centre G. Skipitienė pristatė visą parko saugomą teritoriją, supažindino su Rambyno apylinkių istorija, lietuvininkų gyvenimo būdu, verslais, amatais, tradicijomis (surengė net inscenizuotas vestuves, pasakodama apie šios šventės ypatybes Mažojoje Lietuvoje). Po to keliavome ant Nemuno kranto stūksančio ir legendomis bei padavimais apipinto Rambyno kalno – lietuvių tautinio atgimimo simbolio. Išklausę pasakojimų apie šios vietos svarbą lietuvininkų gyvenime, sužinoję Rambyno kalno paslapčių, pasižvalgę kitapus Nemuno į Tilžės, Ragainės ir kažkur tolumoje esančią K. Donelaičio žemę – Tolminkiemį, laiptais nusileidome žemyn. Kelionę tęsėme laivu – plaukėme vaizdingu Nemuno žemupiu iki Panemunės ir atgal. Grįždami į Šiaulius dar aplankėme įspūdingąją Vilkyškių miške augančią septyniolikos kamienų eglę – Raganų šluotą.
Džiaugdamiesi turininga ir įdomia kelione Pamario krašte, dėkojame Vytautui ir Vandai Šliūpams už suteiktą galimybę keliauti, pažinti savo kraštą ir su gera energija pradėti naujus mokslo metus.
Alina Šalavėjienė, Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo vyriausioji bibliotekininkė, Šiaulių universiteto biblioteka
Autorės nuotraukos