Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga geru žodžiu minimi rašytojai, žurnalistai, redaktoriai, leidėjai – visi, prisidedantys prie kilnios raštijos kūrimo ir išsaugojimo misijos. Ypač vertinamoms senosioms knygoms išlikti iki mūsų dienų padeda dar vienos profesijos žmonės – restauratoriai, kurių darbas dažnai lieka nematomas visuomenei.
Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos prašymu Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centras šiuo metu restauruoja 1903 metais išleistą knygą „Alfavitnii spisok naselenix mest Kovenskoi gubernii“ (liet. „Abėcėlinis Kauno gubernijos gyventojų sąrašas“), kurioje surašyti ir Šiaulių miesto bei jo apylinkių gyventojai.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus restauratorė Elvina Karosienė pasakoja, kad knygą reikėjo restauruoti, nes ji buvo iširusi, lapai pageltę, nešvarūs. Knygos jau nebuvo galima naudoti vien dėl jos trapumo. Vartant lapus kildavo grėsmė, kad popierius suirs ir bus prarasta knygoje esanti informacija. „O ateities kartos juk norės žinoti, kas gyveno Šiauliuose“, – šypsosi restauratorė.
Gavusi knygą restauratorė pirmiausia popierių išvalė. Tai būtina, nes senas knygų popierius iš tikrųjų būna purvinas – pilnas dulkių, sulietas vynu, arbata, kava, kai kurie lapai aptaškyti vašku ir panašiai. Pradžioje popieriaus paviršius buvo mechaniškai valomas trintukais, skalpeliais, teptukais.
Vėliau knygos lapai buvo išplauti. Restauratorės žodžiais, sendamas popierius rūgštėja, jame besikaupiančios rūgštys yra bene vienintelė priežastis, kodėl popierius sensta, geltonuoja ir trupa. Rūgščiai pašalinti geriausiai tinka vanduo, nes tai – idealus organinis tirpiklis.
Išplauti knygos lapai restauruojami ant išplyšusių vietų klijuojant specialaus atstatomojo popieriaus dalis. Pastarąjį restauratoriams pagamino Martyno Mažvydo biblioteka, kurioje yra popieriaus liejimo mašina. Atstatomasis popierius turi atitikti restauruojamo popieriaus storį, spalvą ir cheminius parametrus. O klijuojamas jis tam, kad restauruojamame knygos lape neliktų jokių įplyšimų ir įtrūkimų. Popieriui sutvirtinti gali būti naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Restauruodama Šiaulių gyventojų surašymo knygą restauratorė Elvina Karosienė popieriui sutvirtinti ir jo elastingumui padidinti naudojo gliceriną. Klijavimas vykdomas ant restauracinio stalo, vėliau su skalpeliu tol dailinamos suklijuotos popieriaus siūlės, kol pirštais tampa neįmanoma jų užčiuopti.
Kad įgautų atsparumo, tvirtumo ir elastingumo, popierius yra įklijinamas, vėliau – presuojamas, daroma apdaila, tada jis vėl presuojamas. Po šių procedūrų restauruojamas popierius tampa lygus ir gražus. Po to jis lenkiamas per pusę ir presuojamas dar kartą, kad būtų galima lankais klijuoti knygą. 300 puslapių knygos restauravimas užtrunka daugiau nei pusantrų metų.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus inf.
R. Parafinavičiaus nuotr.