Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.
„Vykdydami aukštojo mokslo reformą, siekiame dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas. Šis atlyginimų kėlimas Nepriklausomybės laikotarpiu yra beprecedentis ir tai pirmas žingsnis. Svarbu užtikrinti stabilų didėjimą ir sieksime, kad aukštos kokybės mokslą ir studijas vykdančių mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų ir toliau“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Gavusios papildomą finansavimą atlyginimams kelti, aukštosios mokyklos, būdamos autonomiškos, pačios spręs, kaip nustatyti ir didinti atlyginimus skirtingoms pareigybėms. Tačiau, pasak G. Viliūno, ministerija prašo aukštųjų mokyklų šias lėšas naudoti preciziškai ir tikslingai, todėl prašys aukštųjų mokyklų tarybų sprendimų dėl atlyginimų didinimų ir sieks atskaitomybės dėl lėšų atlyginimams kelti panaudojimo.
Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais (palyginus su 2017 m. ir įvertinus bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d.), 20 procentų padidėjimas vidutiniškai sudarytų: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – maždaug 248 eurus, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo – 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 171 eurą, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 117 eurų.
2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 3,1 mln. eurų.
ŠMM inf.