Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Ši diena – puiki proga dar kartą susimąstyti apie rūkymo žalą ir nuspręsti mesti rūkyti, nes rūkymas – tai priklausomybės rūšis, kuri sukelia daug sveikatos problemų ir priešlaikinę mirtį. Pasaulio sveikatos organizacija rūkymo keliamą pavojų asmens ir visuomenės sveikatai lygina su epidemijų keliamais pavojais. Rūkymo epidemija kasmet pasiglemžia apie 6 milijonus žmonių pasaulyje.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Linos Kleinauskienės, įrodyta, kad rūkymas paankstina insultą 10 metų. Jeigu po nestipraus insulto žmogus ir toliau rūko, tikimybė patirti dar vieną insultą padidėja 10 kartų. Viena dažniausių rūkančiųjų ligų yra plaučių vėžys. Metimas rūkyti kol kas yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Metus rūkyti pagerėja savijauta, kvėpavimo funkcija, apetitas, palaipsniui mažėja rizika susirgti plaučių vėžiu, miokardo infarktu ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Net nustojus rūkyti gana vėlyvame amžiuje, plaučių funkcija pagerėja, pailgėja gyvenimo trukmė. Nusprendusiems atsisakyti šios priklausomybės šiuolaikinė medicina siūlo gydymo būdus: individuali gydytojo konsultacija, nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai, psichologinė (psichosocialinė) pagalba, kiti būdai (akupunktūra, aversinė terapija ir kt.).
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pasyvaus rūkymo daromą žalą žmogaus organizmui. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta 600 tūkstančių žmonių. Apskritai beveik pusė pasaulio vaikų (apie 700 milijonų) kvėpuoja rūkančiųjų dūmais. Visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais. 2012 m. atliktas Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos tyrimas atskleidė, kad 12 proc. suaugusiųjų kasdien nors 1 valandą praleidžia prirūkytose patalpose darbe, o valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Tyrimų duomenimis, ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką, taip pat pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 procentų.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra sukūręs informacinį filmuką apie rūkymo žalą ir metimo rūkyti naudą, kurį galite rasti: https://www.youtube.com/watch?v=st7Fifubqag. Filmukas išverstas ir į gestų kalbą.
Lina Kleinauskienė