Kolorektalinis, arba kitaip storosios žarnos, vėžys yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Deja, dažnai ši klastinga liga diagnozuojama per vėlai, todėl kasmet ji nusineša daugiau nei 800 gyvybių. Gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus ragina nedelsti.
Su įvairiais žarnyno sutrikimais susiduria dažnas Lietuvos gyventojas. Nors tai gali būti ir streso ar netinkamos mitybos sukelti negalavimai, numoti į juos ranka nederėtų – kartais tai gali signalizuoti uždegiminę žarnų ligą ar net onkologinius virškinamojo trakto susirgimus.
Dalis ligonių simptomų nejaučia
Statistika rodo, jog maždaug 6 iš 10 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų apie ligą iki specialių tyrimų net neįtarė. Tai dažnai lemia didelė simptomų įvairovė arba visiškas jų nebuvimas.
„Vien iš paciento nusiskundimų diagnozuoti storosios žarnos vėžį yra gana sunku. Nors dažniausi šios klastingos ligos simptomai yra tuštinimasis su kraujo priemaiša ar nepaaiškinamas svorio kritimas, galimi ir nespecifiniai ligos požymiai – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pakitęs tuštinimosi dažnis ir pan.“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojas E. Mockus.
Anot mediko, uždelstas diagnozavimas turi įtakos paciento gydymo sudėtingumui, komplikacijų ir išgyvenimo tikimybei. Esant pažengusiai ligos stadijai išgyvenamumo rodikliai yra kur kas mažesni nei diagnozavus ligą ankstyvojoje jos stadijoje.
Tyrimą galima atlikti ir namuose
Gastroenterologas-endoskopuotojas primena, jog 50 metų ir vyresni asmenys gali pasinaudoti nemokama storosios žarnos vėžio profilaktikos programa. Šį tyrimą galima atlikti kreipiantis į savo šeimos gydytoją arba namuose, vaistinėje įsigijus specialų testo rinkinį. Vis dėlto net ir gavus teigiamą tyrimo atsakymą išsigąsti nereikėtų.
„Teigiamas testas dar nereiškia, kad turite onkologinį susirgimą. Tai reiškia, kad derėtų užsiregistruoti pas gydytoją gastroenterologą ir patikslinti teigiamo testo priežastį. Gavus tokį atsakymą, bus atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas – kolonoskopija. Tyrimo metu gastroenterologas apžiūrės visą storąją žarną, ieškos galimų pakitimų: polipų, divertikulų, gleivinės pažeidimų, hemorojaus ar onkologinių susirgimų“, – teigia Eimantas Mockus.
Specialistas pabrėžia, kad kai kuriems pacientams kolonoskopijos tyrimas rekomenduojamas nepriklausomai nuo gauto testo atsakymo. Sunerimti reiktų uždegiminėmis žarnų ligomis sergantiems pacientams, taip pat asmenims, kurių šeimoje yra pasitaikę onkologinių žarnyno susirgimų, bei tiems, kuriems nepaaiškinamai krinta svoris ar pasikeitė tuštinimosi pobūdis.
Diskomfortas procedūros metu išvengiamas
Dažnas pacientas mano, jog kolonoskopija – skausminga ir nemaloni procedūra, tačiau gastroenterologas-endoskopuotojas teigia, jog šią problemą galima išspręsti.
„Tiesa, dėl būtinybės tyrimo metu storąją žarną pripūsti oro, pacientas gali jausti šiokį tokį diskomfortą, tačiau, esant poreikiui ar didelei paciento baimei, šį tyrimą atliekame ir su intravenine nejautra – pacientas užmigdomas, todėl procedūros metu nieko nejaučia. Dažniausiai ji trunka iki 25 minučių“, – aiškina E. Mockus.