Daugumos šalies gyventojų ilgesnės, negu įprasta, darbo valandos nebaido, tačiau kurti nuosavo verslo jie neskuba. Tik kiek daugiau nei 3 procentai mūsų šalies gyventojų ryžtųsi imtis nuosavo verslo net ir neturėdami jokių santaupų, o 55 procentai jo nesiimtų niekada. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Kiti pasirinko tarpinį variantą – 41 proc. imtųsi verslo, jei tam turėtų pinigų.
Kiti europiečiai, amerikiečiai ir kinai drąsesni. Europos Komisijos duomenimis, 37 procentai Europos Sąjungos gyventojų ryžtųsi imtis nuosavo verslo. JAV ir Kinijoje verslauti norinčių žmonių dalis dar didesnė – šiek tiek daugiau kaip pusė (51 proc.) šių šalių gyventojų svajoja apie nuosavą verslą. 21 procentas nesiryžtančių verslauti europiečių kaip pagrindinę kliūtį nurodo lėšų trūkumą, 8 procentai prisipažįsta neturintys tam reikiamų žinių, o 7 procentai laukia įkvėpimo ir imsis verslo tik turėdami gerą verslo idėją. Geros verslo idėjos neturintys nurodė 13 procentų Lietuvos gyventojų.
„Tyrimas parodė, kad lietuviškas ūkiškumas nėra iš piršto laužta savybė – esame labai praktiški ir atsargūs, mūsų mintyse nuosavo verslo yra mažai, o jei tokių minčių esama, tai pirmiausia galvojama apie pradinį kapitalą. Vakariečiai yra drąsesni, jie greičiau pradėtų verslą net ir neturėdami tam lėšų. Juolab kad visame pasaulyje yra daugybė itin sėkmingų verslo, pradėto su nuliniu arba labai mažu verslo idėjos savininko biudžetu, pavyzdžių“, – sako banko atstovas Andrius Ivašauskas.
Dauguma apklausoje dalyvavusių mūsų šalies gyventojų mano, kad, norint pradėti savo verslą, reikia turėti bent 15 tūkst. eurų santaupų. 20 proc. apklaustųjų teigia, jog, turėdami tokią sumą, ryžtųsi palikti samdomą darbą ir imtis savo veiklos. Ir jų visai negąsdintų didesnis darbo krūvis – tik 1,7 proc. lietuvių nesiimtų verslauti dėl pailgėjusių darbo valandų. Tačiau net 23 procentai nurodė bijantys nesėkmės (tik 5 proc. europiečių jaučia tokią pat baimę).
Paklausti, ar ryžtųsi kurti savo verslą, jei netikėtai išloštų loterijoje ar gautų palikimą, teigiamai į šį klausimą atsakė penktadalis. 11 proc. apklaustųjų atsakė, kad pradėti savo verslą ryžtųsi, jei loterijoje laimėtų bent 10 tūkst. eurų. Gavę palikimą, šį kelią rinktųsi kiek daugiau nei 7 proc. gyventojų, o su minimaliomis santaupomis – 5 tūkst. eurų – savo verslą kurtų vos 4 proc. apklaustųjų.
Anot banko eksperto, dažnai mistifikuojama, kad verslo pradžiai reikia ypatingos, originalios idėjos ir kad tik tokia idėja bus sėkminga. Baimę rizikuoti ar patirti nesėkmę jaučia ir lietuvių, ir kitų ES šalių gyventojai. Dažnai yra paprasčiau pasakyti, kad nėra idėjos ar pradinio kapitalo verslui, užuot pradėjus daryti pirmuosius žingsnius. Yra įvairių sėkmingo verslo atvejų, pavyzdžiui, pradėti galima nuo nedidelio, amatininkiško verslo, kuris užtikrintų kasdienes pastovias įplaukas, nes tam tikros paslaugos ar produktas yra paklausūs. Nebloga pradžia gali būti kirpykla ar automobilių servisas.
Tokias amatininkiškas, mažiau rizikingas verslo formas rinktųsi ir apklausoje dalyvavę respondentai. Daugiausia jų (7 proc.) nurodė, jog teiktų automobilių remonto paslaugas, dar tiek pat imtųsi veiklos statybų sektoriuje. Apie verslą, susijusį su automobilių priežiūra ir remontu, labiausiai svajoja vyrai iki 29 m., turintys vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Norą turėti savo verslą statybų sektoriuje daugiausia išreiškė 40–49 m. vyrai.
Moterys teigė, jog pirmiausia svarstytų idėją atidaryti savo parduotuvę, grožio saloną ar imtųsi rankdarbių gamybos ir prekybos.
Tarp manančių, kad kurti savo verslo Lietuvoje neapsimoka, daugiausia yra 30–39 m. respondentų. Atsakymą, kad juos tenkina samdomas darbas, dažniausiai rinkosi aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai.