Kalėdos Europoje turi daug veidų. Vokietijos mugės, garsėjančios savo mastu ir klegesiu, daugelį metų yra neatsiejama šventinio sezono kryptis. Tačiau lietuviai atranda ir kitą Kalėdų pasaulį – ramesnį, natūralesnį, jaukesnį. Į Skandinaviją prieš šventes verta keliauti tiems, kurie nori autentiškumo, atvirukuose matytų vaizdų ir patys patirti ypatingą ritualą – Šv. Liucijos dienos minėjimą.
Nors Skandinavijos mugės mažesnės, jos turi šiaurietiško žavesio. Daug jų vyksta ne tik pagrindinėse aikštėse, bet ir senų ūkių kiemuose, dvaruose, muziejuose po atviru dangumi. Kalėdinė nuotaika čia kuriama ne per kiekį, o per atmosferą – lempučių girliandas, originalias rankų darbo dovanas, žymiąją „hygge“ filosofiją. Tai kultūra, apibūdinanti jaukumo, pasitenkinimo ir laimės jausmą, kylantį iš paprastų kasdienybės akimirkų, bendravimo su artimaisiais ir kokybiško laisvalaikio.
Vikingų tradicija, kuri populiari iki šiol
Skirtingi šalių charakteriai atsiskleidžia ir per šventinį maistą. Pavyzdžiui, Vokietijoje karaliauja ryškūs, intensyvūs skoniai: keptos dešrelės, marcipanai, solidūs troškiniai ir karštas vynas „Glühwein“, kuris dažnai būna raudonas, sodrus ir stiprus.
Tuo tarpu Skandinavijoje verda karštas vynas „glogg“, saldesnis už vokiškąjį ir paprastai gardinamas įvairesniais prieskoniais, netgi migdolais ir razinomis. Regis, visa Skandinavija Advento laikotarpiu kvepia šafrano bandelėmis „lussekatter“ ir imbieriniais sausainiais „pepperkakor“. Skandinavijoje rasite ir tradicinių Kalėdų mugių patiekalų, bet čia natūraliai siūloma daugiau žuvies, lengvesnių patiekalų.
Nors Švedijos mugės nepaliks alkanų, visgi šioje šalyje iki šiol išlikusi ir ypatinga dar iš Vikingų laikų atėjusi tradicija – „Julebord“. Tai kalėdinis bufetas, kai prie stalo susiburia bičiuliai, kolegos ir mėgaujasi tradiciniais švediškais patiekalais. Tokias vaišes gruodį rengia daugybė restoranų, užeigų ir siūlo paragauti marinuotos silkės, rūkytos žuvies, Kalėdų kumpio, gardinto garstyčiomis, aromatingų kukulaičių, šafrano kepinių – svečiams įsimena ne tik skoniai, bet ir vakarą apgaubianti šiluma.
Šv. Liucijos dienos magija
Bene labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje žinoma Švedijos tradicija belaukiant Kalėdų – Šv. Liucijos diena, kuri kasmet gruodžio 13-ąją primena, kad šviesa gali būti tyli. Tai viena svarbiausių švedų metų švenčių, kurios metu miestų aikštėse, mokyklose ir bažnyčiose skamba chorai, šafrano bandelių kvapas sklinda iš kiekvienos kavinės, o baltai apsirengusios mergaitės žygiuoja su žvakėmis, dainuodamos senas melodijas. Atmosfera – giliai jaudinanti, net jei nepriklausote šiai kultūrai.
Šv. Liucijos dienos tradicija – sena, bet ji įgauna ir šiuolaikiškų atspalvių. Pavyzdžiui, Karlshamne, kuris daugeliui lietuvių tampa pirma stotele Skandinavijoje, tądien į gatves išvažiuoja gausybė šventiškai dekoruotų motorolerių, kuriuos vairuoja Kalėdų seniais persirengę švedai, o renginį lydi šventiška muzika. Renginys šiemet prasidės 16 val., o iškart po jo vyks ir dar viena nuotaikinga procesija – kalėdiškai dekoruotų automobilių karavanas.
Kopenhagos „Tivoli“ sodai: Kalėdų pasaka, verta savaitgalio kelionės
Bene didžiausią šventinę sceną Skandinavijoje kuria Danija. Vos poros valandų kelias automobiliu nuo Karlshamno – ir keliautojai atsiduria Kopenhagoje, kur rasite vieną gražiausių vietų Žemėje artėjant Kalėdoms. „Tivolio“ sodai Advento laikotarpiu pavirsta tikra žiemos švenčių karalyste. Ši vieta nuolat linksniuojama geriausių Kalėdų mugių sąrašuose, ir net didžiausiems kritikams sunku prie ko prikibti.
„Tivolio“ soduose šventinė atmosfera kuriama taip, kad čia lyg pasakoje pasijustų visa šeima. Žybsi nesuskaičiuojama galybė šviesų, kurių atspindžiai žaidžia vandenyje. Prisiminti vaikystę kviečia lyg iš paveikslėlio į realybę perkeltos klasikinės karuselės. Kalėdų nameliai kvepia karštu šokoladu ir skrudintais riešutais. Vaikai gali aplankyti Kalėdų senį, visa šeima pačiuožinėti ledo čiuožykloje. Verta stabtelti ir prieš viešbutį bei pasigėrėti kasdien surengiamu „jonvabalių“ šou.
