Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su kolegomis iš Roterdamo Erasmus universiteto Psichiatrijos departamento pradėjo ketverių metų trukmės tyrimą, kuriuo sieks geriau suprasti, kodėl menstruacinis ciklas daliai moterų tampa rimtu emociniu ir fiziniu iššūkiu.
Nors priešmenstruacinis sindromas (PMS) ir sunkesnė jo forma – priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – tarptautiniu mastu pripažinti sutrikimai, iki šiol trūksta išsamių žinių apie jų neurobiologinius mechanizmus. Kadangi pagrindiniai simptomai yra susiję su nuotaikos svyravimais, manoma, kad reikšmingi pokyčiai gali vykti smegenų srityse, atsakingose už emocijų reguliaciją ir savikontrolę. Tačiau iki šiol neaišku, ar šie pokyčiai susiję su pačia smegenų struktūra (anatominiais skirtumais), ar su sutrikusia komunikacija tarp emocijas apdorojančių limbinės sistemos sričių ir kaktinės žievės, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą ir savikontrolę.
Pirmieji smegenų vaizdinimo tyrimai jau parodė tam tikrus skirtumus moterų, patiriančių ir nepatiriančių PMS ar PMDS, smegenų žievėje. Vis dėlto šiuo metu vis dar trūksta patikimų biologinių rodiklių (biožymenų), kurie padėtų tiksliai nustatyti, stebėti ar prognozuoti šių sutrikimų eigą. Būtent tam ir skirtas šis tyrimas.
Tyrimas vyks dviem etapais nuo 2025 iki 2029 m. Pirmajame etape atliekama anoniminė apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip žmonės Lietuvoje supranta emocinę moterų savijautą menstruacinio ciklo metu ir kokio masto yra šio sutrikimo paplitimas. Antroji tyrimo dalis apims detalesnį psichologinį ir biomedicininį vertinimą, psichoedukacinius užsiėmimus ir individualias specialistų konsultacijas.
Kartu mokslininkai sieks didinti visuomenės, sveikatos specialistų ir pačių moterų informuotumą apie šių sutrikimų priežastis, jų poveikį kasdieniam gyvenimui ir galimus pagalbos būdus.
Ne tik nuotaikų kaita – kas dar slepiasi už PMS ir PMDS
Menstruacinis ciklas – natūralus moters organizmo procesas, toks pat įprastas kaip paros ritmas ar širdies plakimo ciklas. Daugumai moterų jis nesukelia didesnių nepatogumų, tačiau kai kurioms priešmenstruacinis laikotarpis tampa tikru iššūkiu – tiek fiziškai, tiek emociškai. Maždaug 75–90 proc. vaisingo amžiaus moterų patiria vadinamuosius PMS simptomus. Nors dažniausiai jie būna nestiprūs, net 20–40 proc. moterų šie pojūčiai gali reikšmingai trikdyti kasdienį gyvenimą. Sunkesnė sindromo forma – PMDS – paveikia apie 3–8 proc. moterų ir gali smarkiai pabloginti emocinę savijautą, trukdyti asmeniniams santykiams ar profesinei veiklai.
PMS ir PMDS priežastys nėra gerai ištirtos, o esami tyrimai nerodo, kad moterų, patiriančių ir nepatiriančių PMS / PMDS, lytinių hormonų koncentracijos skirtųsi. Tik pastebima, kad skirtingi hormonai lemia skirtingus simptomus. Pavyzdžiui, kai antroje ciklo pusėje smarkiai padidėja progesterono kiekis, kai kurios moterys tampa irzlios, jautresnės, sunkiau susidoroja su emocijomis. O staigus estrogenų sumažėjimas prieš pat menstruacijas gali lemti liūdesį, apatiją ar net trumpalaikius depresijos epizodus.
Svarbu žinoti, kad PMS ir PMDS sukelia ne tik „blogą nuotaiką“ – jie gali pasireikšti pilvo, galvos ar nugaros skausmais, virškinimo sutrikimais, miego problemomis, nuovargiu, apetito pokyčiais. Dažniausiai pasitaikantys emociniai simptomai – nerimas, dirglumas, beviltiškumo jausmas, staigūs nuotaikų protrūkiai. VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Ramunė Grikšienė remdamasi tyrimais daro prielaidą, kad svarbiausia ne tai, koks hormonų kiekis, o kaip jautriai organizmas reaguoja į jų pokyčius ciklo metu.
Naujas tyrimas, atliktas Jungtinėje Karalystėje, atskleidė ir dar vieną svarbią detalę – PMDS paveikia ne tik pačias moteris, bet ir jų artimuosius. Santykiai, kasdienė bendrystė ir emocinė aplinka dažnai nukenčia, kai vienas šeimos narys kenčia nuo stiprių simptomų, kurių kiti gali nesuprasti.
Ryšys su nėštumu, pogimdymine depresija ir savižudybių rizika
Ilgalaikiai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad moterys, sergančios PMDS, dažniau patiria depresijos epizodus ne tik prieš menstruacijas, bet ir tais gyvenimo laikotarpiais, kai organizmas išgyvena didelius hormoninius pokyčius – pavyzdžiui, nėštumo metu ar po gimdymo. Be to, šiai grupei priskiriamos moterys turi didesnę savižudybės riziką.
„Tyrimai rodo, kad kai kurioms moterims, ypač turinčioms PMDS ir priklausančioms rizikos grupei, savižudybės rizika nėra vienodai pasiskirsčiusi per visą ciklą. Ji didžiausia prieš pat menstruacijas arba jų metu“, – aiškina doc. R. Grikšienė.
Didelės apimties retrospektyvinis tyrimas Švedijoje pateikė dar stipresnius šio ryšio įrodymus – paaiškėjo, kad moterims, kurioms buvo diagnozuotas PMS ar PMDS, daug dažniau taip pat buvo diagnozuojama depresija nėštumo metu ar po gimdymo. Įdomu tai, kad ryšys veikia ir atvirkščiai – moterims, kurios pirmiausia patyrė pogimdyminę depresiją, vėliau dažniau buvo nustatomi PMS arba PMDS simptomai, palyginti su moterimis, kurioms tokių depresinių epizodų nebuvo.
Pasak doc. R. Grikšienės, tokie duomenys liudija, kad PMS ir PMDS simptomai toli gražu nėra vien emocinis jautrumas ar nuotaikų svyravimai. Tai sudėtingi neuroendokrininiai sutrikimai, kurie, kaip rodo vis daugiau tyrimų, turi bendrų biologinių mechanizmų su depresija nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo, be to, yra susiję su padidėjusia savižudybės rizika.
Kas gali sumažinti PMS ir PMDS sukeliamus simptomus?
Lietuvoje PMDS kol kas oficialiai nediagnozuojamas, todėl daugeliui moterų, net ir patiriančių stiprius simptomus, specifinis gydymas neskiriamas. O kitų šalių medicinos praktikoje taikomi įvairūs metodai, padedantys valdyti šio sutrikimo poveikį. Tarp jų – hormoninė kontracepcija, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – tai antidepresantai, mažinantys emocinių simptomų intensyvumą, taip pat gydymas, slopinantis gonadotropinų – hormonų, reguliuojančių moters menstruacinį ciklą ir lytinių hormonų pusiausvyrą – veiklą. Kai kuriais atvejais padeda ir tam tikri maisto papildai, tokie kaip vitaminas B6, kalcis, cinkas ar vitaminas D.
Daug dėmesio skiriama ir gyvenimo būdo korekcijoms – ypač mitybai. Tyrimai rodo, kad priešuždegiminė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir streso mažinimo praktikos gali padėti sumažinti PMS ar PMDS simptomus.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad šių priemonių veiksmingumas labai individualus. Tai, kas vienai moteriai padeda jaustis geriau, kitai gali būti visiškai neveiksminga arba netgi pabloginti tam tikrus simptomus. „Iki šiol nėra vieno universalaus gydymo metodo, kuris tiktų visoms PMS ar PMDS patiriančioms moterims, todėl labai svarbus individualus vertinimas ir ilgalaikė tiek medicinine, tiek psichologine priežiūra grįsta pagalba“, – pabrėžia dr. R. Grikšienė.
Norint suprasti, ar patiriami simptomai iš tiesų atitinka PMDS kriterijus, pirmiausia būtina savistaba. Kiekviena moteris, įtarianti šį sutrikimą, turėtų bent du mėnesius iš eilės pildyti dienoraščio tipo klausimyną, fiksuodama savo fizinius ir emocinius pojūčius skirtingose ciklo fazėse. Šio straipsnio pabaigoje pateikiama VU Gyvybės mokslų centro mokslininkų parengta apklausa gali padėti įvertinti pasikartojančius simptomus ir jų sąsają su menstruacijų ciklu.
Jei pastebite, kad bent penki simptomai – iš kurių bent vienas susijęs su emocine savijauta – smarkiai pasireiškia vieną ar dvi savaites iki menstruacijų, trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui ir išnyksta prasidėjus mėnesinėms, gali būti, kad patiriate PMDS. Tokiu atveju svarbu ne ignoruoti savijautą, o kreiptis pagalbos – pirmiausia į šeimos gydytoją, o prireikus ir į kitus specialistus, kurie gali padėti tiksliai įvertinti būklę ir pasiūlyti tinkamiausią pagalbą.
Mokslas ieško atsakymų: kvietimas prisidėti prie tyrimo
Apklausą gali pildyti visi suaugusieji – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Tyrimą atliekantys mokslininkai kviečia apklausoje dalyvauti ne tik moteris, bet ir vyrus – jų įsitraukimas taip pat svarbus siekiant visapusiškesnio temos supratimo. Nors jau surinkta daug atsakymų, daugiausia jų pateikė jaunos moterys (apie 33 metų amžiaus), todėl mokslininkai skatina aktyviau įsitraukti ir vyresnes moteris – jų patirtys gali atskleisti ilgalaikius pokyčius ir platesnį PMS ir PMDS kontekstą.
Mokslininkai dėkoja kiekvienam prisidėjusiam – dalyvavimas šiame tyrime yra svarbus ne tik mokslo pažangai, bet ir visuomenės pokyčiams. Tik bendromis pastangomis galima kurti jautresnę, moksliškai pagrįstą moterų sveikatos sistemą ir geriau informuotą aplinką.
Jei norite prisidėti prie tyrimo, anoniminę apklausą galite užpildyti čia.
Apklausa atitinka visus etinius standartus – tai patvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Jungtinis atitikties mokslinių tyrimų etikai komitetas (protokolas: 2025-03-18 Nr. (1.13 E) 250000-KT-48).