Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė teigia, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tada dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“, – pažymi Guoda Azguridienė.
Celiakijos simptomai ir kaip jos išvengti
Celiakija – paveldima liga. Tačiau jos požymių atsiranda tik tada, kai žmogus suvalgo kviečių, rugių ar miežių, – iki tol susirgti neįmanoma. Ja gana lengvai suserga vaikai, ypač jei jie anksti pradedami maitinti mišiniais, kuriuose yra glitimo. Todėl rekomenduojama kuo ilgiau maitinti vaiką motinos pienu. Be to, nors ji dar daug kam negirdėta, tai labai dažna liga – glitimo netoleravimas yra antra pagal dažnį maisto liga po laktozės netoleravimo.
Simptomai labai individualūs ir skirtingi. Pradedant vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu, apsunkimu, skrandžio skausmu ir baigiant svorio kritimu, sulėtėjusiu augimu, nuovargiu, plaukų slinkimu ir odos bėrimu bei niežėjimu. Didelė dalis sergančiųjų apie savo ligą net nežino.
Vis dėlto celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnių ligų, pavyzdžiui, anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Šiai ligai gydyti vaistų nėra, ji neišgydoma – reikia tiesiog kontroliuoti save, sekti maisto sudėtį ir visam laikui apriboti maisto produktų, turinčių glitimo, vartojimą.
Glitimo atsisakoma dėl ligos ar mados?
Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojai ar tie, kurie laikosi dietos. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastinės duonos, klasikinių makaronų ir kitų miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo, populiarių greitai paruošiamų sriubų. Sunkesniais ligos atvejais netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų – jų gali atsirasti netgi dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.
Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitimę dietą, kuri gali pagerinti savijautą ir sumažinti talijos apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga ir populiaru, vis dėlto kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus. Geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o visadaliai.
Vis dėlto iš tiesų sergantiems tai – ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra lengva. Bet vis daugėja gamintojų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Paminėtina Vokietija, kur vis daugėja įmonių, gaminančių tik glitimo neturinčius produktus. Gaminami ne tik trapučiai, makaronai, duona, miltų ruošiniai, dribsniai, bet ir sausainiai.
Esate alergiški glitimui? Būkite atsargūs!
Glitimo netoleruojantys žmonės turi nuolat išlikti budrūs – ir apsipirkdami prekybos centre, ir užsisakydami maistą restorane, ir netgi besinaudodami bendrais buities prietaisais. Tarkime, jeigu skrudintuve buvo skrudinta kvietinė duona ir prietaisas nebuvo gerai išvalytas, jums skrudinant savo riekę, į ją gali patekti glitimo. Vis dėlto užsienyje atsiranda vis daugiau kavinių ir restoranų, siūlančių specialų valgiaraštį, iš kurio galima rinktis patiekalus be glitimo. Deja, kartais maisto pramonės korporacijos tuo piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, JAV, kur celiakijos problema yra labai opi, o mada „be glitimo“ labai populiari, net vandens buteliukai žymimi „Gluten free“ (be glitimo) ženklu, nors tai neturi jokio pagrindo, nes vanduo natūraliai glitimo turėti negali.
Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, produktus ženklu „be glitimo“ galima žymėti, kai glitimo juose yra ne daugiau kaip 20 mg/kg, o rašyti „labai mažai glitimo“ galima tik tuo atveju, kai jo kiekis neviršija 100 mg/kg. Taip pat galimas specialus žymėjimas – perbraukta kviečio varpa, kuri leidžia vartotojams greičiau pastebėti, kokį produktą renkasi.