Net ir šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje, kai informaciją gauname akimirksniu, arabų kultūra gali atrodyti tolima ir sudėtinga. Tačiau jos pažinimas atveria turtingą amžių palikimą ir gyvybingas jo gyvavimo dabartyje formas. Gruodžio 14–19 d. Vilniuje vyks kasmetinis Arabų kultūros forumo organizuojamas festivalis Arabų kultūros dienos, skatinantis Artimųjų Rytų šalių ir Lietuvos visuomenių abipusę pagarbą, pažinimą ir gilesnį vieni kitų supratimą.
Arabų kultūros dienos rengiamos minint UNESCO paskelbtą ir globojamą Pasaulinę arabų kalbos dieną, kuri švenčiama gruodžio 18-ąją. Šiemet festivalis kviečia į dialogą ne tik tarp kultūrų, bet ir tarp kartų: viešosios paskaitos, viktorinos socialiniuose tinkluose ir mokyklose – tai atspindi arabų kultūros bei minties tąsą nuo senovės Bagdado „Išminties namų“ iki nūdienos, o sykiu – ir naujas transformacijas skaitmeniniame amžiuje.
Šiemet Arabų kultūros dienoms suteiktas intriguojantis pavadinimas „Nuo Bagdado bibliotekų iki „TikTok“, kitaip tariant – nuo senovės žinių centrų iki šiuolaikinių skaitmeninių platformų.
Renginio organizatorė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja ir Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi sako, kad skaitmeninės platformos suteikia galimybę lengvai atrasti žinias ir vizualų turinį, kurie vėliau gali paskatinti tolesnį susidomėjimą.
„Gyvename laiku, kai vis daugiau žmonių, ypač jaunimo, atsitraukia nuo fizinių knygų ir informaciją renkasi skaitmeninėje erdvėje, per socialinius tinklus. Greitas ir fragmentiškas informacijos vartojimas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į gilesnį domėjimąsi sudėtingesnėmis temomis, tai gali būti kelias į daugiaplanės ir turtingos arabų kultūros pažinimą“, – sako M. Larbi.
Renginio organizatorė pasakoja, kad viduramžių Bagdado bibliotekose, ypač garsiuosiuose „Išminties namuose“, buvo verčiami graikų filosofiniai traktatai, persų ir sanskrito tekstai: „Tuometinis Bagdadas gebėjo priimti ir integruoti įvairių civilizacijų žinias. Islamo pasaulyje raštingumas nuo pat pradžių buvo itin vertinamas – kiekvienam tikinčiajam buvo svarbu mokėti skaityti, o pažinimo troškimas tapo natūralia kasdienybės dalimi.“
Šiuolaikinė arabų šalių tikrovė kiek kitokia – šiandien būtent skaitmeninės duomenų bazės leidžia lengvai rasti klasikinius kūrinius, rankraščius ar mokslinius leidinius. Be to, socialiniai tinklai – „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“ – suteikia galimybę atrasti arabų kalbos pamokėles ar šiuolaikinio meno kūrinius. Pasak M. Larbi, tai rodo, kad arabų kultūra ne tik saugo intelektualųjį paveldą, bet ir aktyviai prisitaiko prie naujų technologijų.
„Neretai Artimieji Rytai Vakarams atrodo „tolimi“, tačiau ši distancija dažniausiai atsiranda iš nežinojimo. IX a. Bagdadas tapo traukos centru, gebėjusiu integruoti įvairių civilizacijų tradicijas. Arabų kultūrą galima suvokti kaip organišką pasaulinės kultūros sistemos dalį, kurioje kultūros viena kitą papildo. Be to, Vakarų Renesansas vargu ar būtų įvykęs be islamo civilizacijos sukaupto ir perduoto žinių paveldo“, – pasakoja Arabų kultūros dienų rengėja.
Arabų kultūros dienų tikslas – parodyti kultūrų sąveiką įvairiais lygmenimis. Renginių programa apima tiek praktines veiklas, tokias kaip tradicinio Levanto šokio „dabkė“ pamoka festivalio atidarymo renginyje gruodžio 14 d. Tautinių bendrijų namuose Vilniuje, tiek paskaitas ir literatūrinius vakarus. Gruodžio 15 d. VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų institute vyks paskaita apie Alžyro kilmės mąstytojo Mohammedo Arkouno intelektinį palikimą, o gruodžio 19 d. 17.30 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamas arabų poezijai ir muzikai skirtas „Meditatyvus literatūrinis vakaras“ su dervišų ritualais ir vaišėmis. Mažos kasdienės arabų kultūros detalės – arabiška kava, baklava, neformalūs pokalbiai – taip pat prisideda prie bendrystės: Arabų kultūros dienas gruodžio 19 d. 20 val. uždarys „Siriška vakarienė“ kultūros erdvėje „SociaLoftas“. Visą programą galima rasti čia.
VUpranešimas