Penktadienį, sausio 31 d., Klaipėdos universiteto (KU) S. Vaitekūno auloje įvyko iškilminga Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademijos uždarymo šventė. Šiemet žiemos akademija dar kartą pasiekė rekordą – intensyviuose lietuvių kalbos kursuose dalyvavo beveik 200 kursantų iš 22 pasaulio šalių.
„Kiekviena akademija yra ypatinga, nes į ją atvyksta daugybė lietuvių kalbos entuziastų, kurie įkvepia ir mus pačius. Džiugu matyti, kad lietuvių kalba domina žmones iš įvairių pasaulio kampelių. Tai įrodo ir didelis paraiškų skaičius – vien į Švietimo mainų paramos fondo finansuojamas vietas sulaukėme daugiau nei 90 paraiškų, tačiau stipendijų buvo skirta vos 24“, – teigia KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė.
Augantis susidomėjimas
Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademijoje dalyvavo studentai iš Indonezijos, Taivano, Brazilijos, Suomijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Filipinų, Kinijos, Kolumbijos, Vengrijos, Argentinos, Prancūzijos, Norvegijos, Izraelio, Anglijos, Ukrainos ir kitų šalių. Didžiąją dalį kursantų sudarė ukrainiečiai, kuriems buvo skirtas specialus integracinis projektas „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.
Šių metų akademijos išskirtinumas – speciali grupė Lotynų Amerikos lietuvių bendruomenei. Joje 20 kursantų iš Argentinos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Brazilijos lietuvių kalbos mokėsi ispanų kalba. Didelis susidomėjimas šia iniciatyva paskatino planus tęsti bendradarbiavimą ir pavasario semestre bei formuoti naują grupę vasaros akademijoje.
Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?
Priežastys, kodėl kursantai nusprendė mokytis lietuvių kalbos, labai įvairios: nuo akademinių tikslų iki asmeninių istorijų, kurios neretai stebina ir pačius organizatorius.
„Turime labai skirtingų kursantų. Vieni – akademikai, kurie dirba ar studijuoja užsienio universitetuose ir kurių veikla susijusi su lingvistika, kalbų tyrinėjimu. Kiti – vadinamieji „meilės imigrantai“, kurie Lietuvoje kuria šeimas ir dėl to jiems svarbu išmokti vietinę kalbą. Trečia kategorija – verslininkai, planuojantys savo veiklą Lietuvoje ir suvokiantys, kad kalbos mokėjimas yra būtinas sėkmingai integracijai. Bet būna ir itin įdomių, netikėtų atvejų. Pavyzdžiui, vienas kursantas iš Meksikos pirmą kartą išgirdo lietuvių kalbą klausydamasis Andriaus Mamontovo dainos. Jam kalba labai patiko, tad nusprendė ją išmokti. Ir ne tik pramoko – jis sistemingai mokėsi ir perėjo beveik visus kalbos mokymosi lygius“, – pasakoja centro vadovė.
Aukšta kursų kokybė ir jauki mokymosi aplinka
Anot dr. Kristinos Blockytės-Naujokės, KU Lietuvių kalbos ir kultūros akademijoje organizuojamos studijos sulaukia itin aukštų įvertinimų. Dalyviai išskiria tris pagrindinius aspektus:
– Studijų kokybę – kursai pritaikyti įvairiems kalbos lygiams, dėstytojai turi ilgametę patirtį, kai kurie yra metodinių leidinių autoriai.
– Šiltą ir šeimynišką atmosferą – akademijos bendruomenė tampa viena didele šeima: dalyviams padedama adaptuotis, rūpinamasi jų poreikiais.
– Turtingą kultūrinę programą – kursantai lanko muziejus, dalyvauja ekskursijose ir edukacinėse veiklose.
„Mūsų kursų dalyviai dažnai pažymi, kad čia jaučiasi kaip namuose. Jei kas nesitikėjo šaltos lietuviškos žiemos – mes jais pasirūpiname, jei kas suserga – vežame vitaminų ir naminį sultinį. Ši akademija – daugiau nei kalbos kursai, tai bendruomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas“, – pasakoja dr. K. Blockytė-Naujokė.
Kursus baigusiems užsieniečiams įteikti diplomai. Juos pasveikino KU studijų prorektorė doc. dr. Rasa Grigolienė ir KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.
KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centras sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Vien 2024 m. čia lietuvių kalbos mokėsi rekordinis skaičius kursantų – 727 užsieniečiai.