Kauno technologijos universiteto Didžiojoje auloje – iškili šventė. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) minėjo atkūrimo 25-metį.
Šioje mokslo šventovėje pagerbtos anapilin išėjusios iškilios Lietuvos mokslininkės, LUMA narės, surengta konferencija, kurioje pasidalyta asociacijos veiklos istorija, jos dabartimi ir numatyti artimiausi veiklos uždaviniai.
Šiandienos aktualijos glaudžiai susijusios su visų mūsų gyvenimu. Lietuvių tauta dabar kryžkelėje. Didžiuojamės jaunaisiais talentais, mokslininkais, rašytojais, garsinančiais Lietuvą Europoje ir už Atlanto. Tačiau, deja, dažnai savo kasdienybėje susiduriame su netolerancija, smurtu artimoje aplinkoje, visokeriopu abejingumu greta esančio socialiniam, fiziniam skausmui, netekčiai.
LUMA prezidentė Dalia Poškienė pažymėjo, kad nuo pirmo Lietuvos moterų suvažiavimo praėjo 100 metų. Per pastaruosius 100 metų labai pasikeitė moters padėtis visuomenėje. Tačiau ji nė kiek nepalengvėjo. Atvirkščiai, nauji iššūkiai, besikeičiančios vertybės moteriai, visuomenininkei kelia didžiulius reikalavimus. Lietuvos universitetų moterų asociacija tęsdama kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, dalyvaudama Lietuvos moterų lobistinės organizacijos veikloje, vykdydama savo tikslus, siekia tęsti veiklą visuomenės darnos, lyčių lygybės, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityse. Tai tarptautinės moterų organizacijos, įkurtos Londone 1919 m., padalinys (dab. Graduated Women asociation), vienijantis aukštąjį išsilavinimą turinčias moteris, kurios aktyviai sprendžia įvairius visuomeninius klausimus, dalyvauja tarptautinėje moterų organizacijų veikloje, siekia, kad būtų sprendžiamos moters orumo, lyčių lygybės, jaunimo auklėjimo, aplinkosaugos ir kt. problemos.
Dalia Poškienė apžvelgė didžiulį atkuriamos asociacijos iniciatyvinės grupės vaidmenį. Ypatingi padėkos žodžiai skirti pirmajai prezidentei, prof. Marijai Aušrinei Pavilionienei, Kauno skyriaus vadovėms, narėms prof. Viktorijai Baršauskienei, prof. Palmyrai Jucevičienei, ilgametei skyriaus vadovei Danutei Vailionytei. Dabar Lietuvos universitetų moterų asociacija turi 7 skyrius Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Amerikos (Čikagoje) padalinį, kurio vadovė dr. Rima Kašubaitė Binder. Išeivijoje skyrius veikia nuo 2006 metų, organizuoja renginius psichologijos, sociologijos klausimais. Ypatingai rengiasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tiesia kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir JAV; bendradarbiaujant su „Lietuvos Vyčiais“, atstatytas koplytstulpis Lietuvos prezidentams, kuriamas Botanikos parkas, veikia lietuvių vaikų darželis, kuriuo nuolat rūpinamasi. LUMA skyriai veikia Utenoje, Mažojoje Lietuvoje (Pagėgiuose), Alytuje, Prienuose, Kaune, Vilniuje. Jie aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, rengiasi tarptautinei konferencijai „Migracija ir Europos ateitis“, kurioje dalyvaus mūsų partneriai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos. LUMA bendradarbiauja su Soroptimisčių sąjunga, Lietuvos moterų lobistine organizacija, Kauno bendruomenių centrų asociacija, Lietuvos švietimo istorijos muziejumi ir daug kitų organizacijų.
Viso to ištakos Lietuvoje, nes, Vydūno žodžiais tariant, „kokia moteris, tokia tauta“.
Lietuvos ženklai pasaulyje svarūs, valstybės, mokslo institucijų, miestų ir miestelių bendruomenių komunikacijos kultūra kaip niekada gaji ir reikšminga. LUMA garbės narė, mokslininkė, „Zonta International“ tinklo vadovė dr. Ina Dagytė-Mituzienė pažymėjo išskirtinį minties ir veiksmo ryšį edukacinėje šių dienų visuomenėje, harmonizuojantį aplinkos poveikį, kada Lietuvos ir visos Europos valstybinių, mokslinių ir NVO bendradarbiavimą galima palyginti su medžių auginimu, jų laistymu ir nereikalingų šakų genėjimu, kartu išryškinant esmines žmogiškąsias vertybes, skatinant žmogiškųjų intelektualių poreikių ir veiksmo suderinamumą, aktyvizuojant komunikaciją tarptautinėje erdvėje, nes dabarties europinė intelektualioji bendruomenė sparčiai amžėja ir tik nuolatinis susiliejimas su jaunomis Lietuvos energetinėmis srovėmis įtraukiant ir visokeriopai motyvuojant jaunuosius Lietuvos talentus – mokslininkus gali padėti neišsekti dabarties srauniai Lietuvos mokslininkų upei. Be visų mūsų pastangų, skatinančių bendruomeniškumą, jaunųjų mokslininkų nuolatinį ugdymą ir nuolatinį valstybinį skatinimą, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu to įveikti neįmanoma.
Prisiminus iškilios LUMA narės, žinomos Lietuvos, Europos profesorės a. a. Dalios Marijos Brazauskienės gyvenimo ir mokslinės veiklos moto ,,Švieskis ir šviesk“, verta pažymėti pagrindines Lietuvos universitetų moterų asociacijos veiklos kryptis ir jų rezultatus. LUMA narės pateikė A. Stulginskio universitetui siūlymą įamžinti šios iškilios moters atminimą, pavadinti Chemijos katedros auditoriją Dalios Brazauskienės vardu.
Dr. Ada Azaravičienė, vadovavusi asociacijai 2005–2008 m., kalbėjo apie to laikotarpio veiklą: buvo dalyvaujama šviečiamojoje veikloje kultūros, jaunimo auklėjimo bei aplinkosaugos klausimais, Kauno universitetai glaudžiai bendradarbiavo su Marijampolės, Prienų ir Alytaus rajono NVO, dažnai rengti susitikimai su vietos bendruomenėmis, skatintas grįžtamasis ryšys su vietos jaunimo organizacijomis, surengta dešimtys susitikimų Nacionaliniame konsultaciniame forume, vietos seniūnijose ir bendruomenės centruose.
Siekta skatinti moteris dirbti intelektualinį darbą, tobulėti profesinėje srityje (rengti straipsniai Lietuvos ir užsienio spaudoje, tarptautinės konferencijos Latvijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Estijoje). Buvo dalyvaujama priimant sprendimus aktualiais kultūros, švietimo ir aplinkosaugos klausimais (aktyvus dalyvavimas Lietuvos ir užsienio šalių lobistinėje veikloje rengiant peticijas LR Seimui prieš smurtą, seksualinę prievartą šeimoje ir bendruomenėse „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“.)
Įkurti Moters studijų centrai Kaune, Vilniuje, Prienuose. Jie daugiau nei dešimtmetį aktyviai vykdo veiklą moters asmenybės ugdymo, švietimo srityje. LUMA narės kartu su LSMU, Lietuvos ūkininkų draugija aktyviai dalyvauja įvairiose konferencijose, seminaruose sveikos gamtinės aplinkos išsaugojimo klausimais, skaito pranešimus, respublikos mastu yra sukūrusios gamtosaugos srities moterų organizacijų tinklą, aktyviai dalyvauja leidybiniame darbe, susijusiame su gamtosaugos klausimais.
Apie Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą, draugijos įkūrimo ištakas, prof. Vandą Tumėnienę pranešimą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Ji akcentavo itin ryškų šios iškilios asmenybės, įkūrusios sąjungą, vaidmenį. Vanda Tumėnienė sugebėjo suvienyti aukštąjį mokslą baigusias moteris Lietuvoje dėl vieno tikslo – atiduoti save Lietuvai ugdant naujas asmenybes, skleidžiant mokslo ir medicinos spindulius visoms, trokštančioms tobulėti ir dalytis savo įgyjamais dvasiniais lobiais.
Profesorė Virginija Jurėnienė apžvelgė Lietuvos moterų organizacijų veiklos istoriją, akcentuodama ilgametį universitetų moterų indėlį ugdant moteris asmenybes, skatinant visavertę jų savirealizaciją įsiliejant į švietimą (vaikų darželių, mokyklų, prieglaudų vargstantiems steigimas) nuo 1922 m., kovą su alkoholizmu nuo 1926 m. Seimo vyrai ir tada akcentavo, ir dabar sako, kad ,,tokiems darbams nėra lėšų“. „Carito“ įkūrimas prieškario Lietuvoje ir atkūrimas 1986 m. taip pat inicijuotas moterų. Nuo 1990–1992 m labai sustiprėjo moterų pozicijos Lietuvoje joms tapus LR Seimo ir Savivaldybių tarybų narėmis. Nuolatiniam moterų, baigusių aukštąjį mokslą, turimų žinių ir įgyjamos patirties sklaidai Lietuvos ir tarptautinėje erdvėje ribų nėra. Moterų įžvalgos neišmatuojamos, o jų žmogiškos vertybės, deja, dar dažnai lieka neįvertintos.
Socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė akcentavo, kad Lietuvos akademikės moterys gali pakreipti moterims, šeimai palankesnius įstatymus, ginančius jų teises, reikiama linkme tik aktyviai dalyvaudamos plėtojant tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes dabar universitetuose įsikūrę moterų studijų centrai neskuba plėtoti bendradarbiavimo su moterų NVO.
Minėjime kalbėjo buvusi LUMA prezidentė, Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro vadovė prof. dr. Virginija Šidlauskienė. Ji akcentavo nuolatinio atsijauninimo būtinybę įtraukiant į savo gretas kuo daugiau jaunų moterų, šviesių protų, kuo glaudžiau bendradarbiaujant su įstatymų leidėjais, pasisakančiais prieš smurtą šeimoje ir visuomenėje.
Kauno miesto tarybos narė, docentė Jūratė Norvaišienė sveikino taip gausiai susirinkusias konferencijos dalyves ir akcentavo kaip niekada svarbų Lietuvai pilietinį patriotinį ugdymą, kuris padėtų užkirsti kelią smurtui ir mažinti Lietuvos piliečių emigraciją. Tik kurdami Lietuvą visi kartu, taip pat vieningai, kaip stovėdami Baltijos kely, galime ją išsaugoti. Ne žodžiai, o tik konkretūs darbai išsaugos Lietuvos intelektą.
Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė, buvusi ilgametė LR Seimo narė, sveikindama susirinkusias konferencijos dalyves priminė visai Lietuvai atmintiną datą, kai 1945 m. kovo 25–29 d. buvo vykdoma „Bangų mūša“, kai tūkstančiai lietuvių buvo tremiami į Sibirą. Svarbiausia lietuvių tautai šiandien – savigarba, kurią iš paskutiniųjų mūsų pirmtakai stengėsi išsaugoti dalyvaudami dainų šventėse, meninėje kultūrinėje veikloje, aktyviai dalyvaudami bendruomeniniame gyvenime. Lietuva – gilių istorinių ir kultūrinių tradicijų šalis, jos moterys – dvasios aristokratės. Nesvarbu, kaip būna joms gyvenime sunku. Jos klumpa, keliasi, eina ir kuria….
Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos, Kauno apskrities direktorė prof. Nijolė Večkienė, sveikindama LUMA 25-mečio atkūrimo proga, akcentavo, kad moteris yra tiltas tarp inovacijos ir komunikacijos. Mes, visos universitetinės organizacijos, ėjome ir eisime drauge, bet ne paskui…
Ilgametė LUMA Kauno skyriaus pirmininkė dr. Liudvika Naginevičienė, apibendrindama nuveiktus darbus, akcentavo, kad viskas, kas mus supa, mus maitina dvasiškai ir kūniškai, viskas, dėl ko gyvename ir kuo kvėpuojame, – tai nuolatinis žinių troškulys, kuriuo dalydamosi turtėjame visos – nuo jauno iki garbaus amžiaus.
Svarbu, kad mes nesustotume, nes nevalia, laikas nelaukia…
Sveikinimo žodžius ir bendrystės perspektyvas išsakė Verslo moterų tinklo koordinatorė Daiva Vyšniauskienė, LUMA Vilniaus, Kauno, Alytaus, Utenos skyrių vadovės Teodora Dilkienė, Audronė Jurevičiūtė, Stasė Galkevičienė, Danutė Mikalajūnienė.
Konferencijos metu veikė odos menininkės Gražinos Kuprevičienės paroda „Žygimantų dvaras ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinis kostiumas“, skirta Tautinio kostiumo metams, „Darbų kraitė“, kurioje eksponuoti asociacijos narių išleisti leidiniai, tautodailininkės Dalios Kerpauskienės sukurti tekstiliniai gobelenai, Laimono Inio knyga „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ su LUMA narės Čikagoje Magdalenos Stankūnienės iliustracijomis iš ciklo „Tautosakos deivės“. Šventinę nuotaiką sukūrė pianistas, saksofonininkas Aleksandras Lakšmanas.
Parengė Ilona Katiliūtė, LUMA valdybos narė, GWI CIR