Jaunesni ar vyresni? Sukaupę solidžią darbinę patirtį ar dar tik pradedantys karjerą darbuotojai? Šie klausimai pastaruoju metu itin aktualūs senėjančios visuomenės kontekste, kai nuolat skelbiama apie tinkamų darbuotojų trūkumą. Nors darbo rinka negali sėkmingai funkcionuoti be vyresnio amžiaus darbuotojų, ar joje vis dar dominuoja jaunystės kultas?
Šiuos klausimus analizavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto sociologė docentė Rūta Brazienė, su kolegėmis atlikusi tyrimą ,,Vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje“.
Tyrimas atskleidė, kad darbdaviams patraukliausi 30–40 metų darbuotojai, įgiję tam tikros gyvenimiškos ir darbinės patirties. Darbdaviai juos laiko gana jaunais, energingais ir imliais naujovėms.
Anot Rūtos Brazienės, kone nepalankiausiai vertinami itin jauni ir jau pagyvenę darbuotojai: „20–24 metų amžiaus žmonėms dar gali trūkti darbo patirties, atsakingumo ir kitų su branda ateinančių savybių. Vyresnių darbuotojų atžvilgiu išryškėja įvairūs su amžiumi susiję stereotipai, manoma, kad investuoti į vyresnį darbuotoją neapsimoka, nes jis greičiau nei jaunesnis pasitrauks iš darbo rinkos, ims kamuoti ligos, nebus imlus naujovėms.“
Kone labiausiai darbo rinkoje diskriminuojami 56–60 metų žmonės. Docentės teigimu, šio amžiaus sulaukę asmenys susiduria su sunkumais ieškodami darbo, jiems užkertamos paaukštinimo, profesinio tobulėjimo galimybės, jie dažniau nei jaunesni asmenys nepagrįstai atleidžiami iš darbo.“
Pensinio amžiaus darbuotojams tampa dar sunkiau išlaikyti savo darbo vietą ir konkuruoti su jaunesnėmis kartomis.
Remiantis Europos Komisijos (EK) atlikta analitine ataskaita aktyvaus senėjimo srityje (Active ageing index), Lietuva kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste 2014 metais užėmė 20 vietą iš 28.
Nors tai gana žemas rodiklis, R. Brazienė džiaugėsi, kad pagal vyresnio amžiaus žmonių užimtumą Lietuva yra 13 vietoje: „Tai rodo gana aukštą vyresnių nei 55 metų amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje lygį. Jų dalyvavimas yra labai svarbi darnios visuomenės vystymosi prielaida. Manau, reikėtų pagerinti vyresnių žmonių gyvenimo kokybę, suteikiant jiems galimybę ilgiau išlikti konkurencingais darbuotojais.“
KTU