Prasidėjusios vaikų vasaros atostogos neretai tampa galvos skausmu tėvams. Juk daugiau nei du mėnesius teks galvoti įvairias veiklas, kurios ne tik patiktų vaikams, bet ir juos lavintų, augintų jų asmenybes. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė pataria, kaip suplanuoti vasaros atostogas, kad ne tik visa šeima pailsėtų, bet ir vaikui būtų suteikta galimybė augti kaip asmenybei ir mokslo metus pasitikti su nauja energija.
Kokia veikla naudingiausia?
Vasaros atostogų metu vertėtų užsiimti įvairaus pobūdžio veiklomis. Prof. R. Bilbokaitės teigimu, būtų itin naudinga vaikams suplanuoti kūrybiškas veiklas, kurios leis patirti gerų emocijų, išbandyti naujus dalykus ir plėsti akiratį.
„Kūrybiška veikla yra įvairiausi žaidimai, kai skatiname vaikus fantazuoti, kurti, perdaryti ir kitaip įveiklinti vaizduotę. Labai svarbu, kad būtų kuo aktyviau įsitraukiama į procesą. Svarbiausias patarimas – keisti aplinką, kad vaikai mokytųsi tai daryti nuo mažų dienų ir suaugę gebėtų priimti pokyčius, jų nebijotų. Keičiant aplinką, patarčiau pasinaudoti nemokamomis paslaugomis – daug patirčių galima įgyti lankantis muziejuose, galerijose, bibliotekose, varžybose, koncertuose – ten, kur įėjimas yra nemokamas. Mūsų ir kitos valstybės skatina šias veiklas ir ypač kultūrinei edukacijai skiria itin daug dėmesio, kad visi vaikai turėtų galimybę patirti kultūros dvasią, nes ji svarbi asmenybės formavimuisi, savo tapatybės paieškai ir pasaulio pažinimui“, – sako prof. R. Bilbokaitė.
Šiltuoju metų laiku svarbu daugiau laiko praleisti gryname ore. Lietuva vasarą gali pasigirti sužaliavusiais miškais, pražydusiomis gėlėmis, įspūdingomis upėmis ir ežerais. Veiklos gamtoje yra labai naudingos augančiai asmenybei.
„Gamtoje mes atstatome jėgas, savo pusiausvyrą, pailsime ir pažįstame aplinką, kurios miestuose lieka vis mažiau. Taigi, buvimas gamtoje net be išankstinio scenarijaus visuomet yra gera ir naudinga atostogų veikla“, – sako VU Šiaulių akademijos direktorė.
Profesorė primena, kad kelionės ir išvykos gamtoje nereikalauja didelių išlaidų, jas lengva suplanuoti. Svarbiausia, kad tėvai pasirūpintų tinkama vaikų apranga, leidžiančia džiaugtis žaidimais bet kokiu oru. Tai yra labai svarbu, nes mokymasis prisitaikyti ir gyventi visavertiškai įsitraukiant ugdo laimingą asmenybę.
Šeimos atostogos: kaip suderinti visų norus?
Net ir per atostogas vaikams reikia kokybiško laiko su savo šeima. Tėvų dėmesys ir artumas stiprina ryšį su vaiku, kuris jaučiasi saugus, gali laisvai išreikšti jausmus ir emocijas. Emocinis ir fizinis saugumas, kurį suteikia mylintys tėvai, yra pamatas vaikų emociniam brandumui ir tikslo siekimui ateityje.
„Kokybiškas laikas – visos bendros veiklos su vaiku, kai patiriamas nepertraukiamas tėvų dėmesys. Prie jų priskirčiau bendras tolimas ir artimas keliones, renginių ir muziejų bei įvairių edukacijų lankymą, buvimą gamtoje, sode ar namuose ir kt. Dažniausiai vaikams patinka žaidybinės formos veiklos ir įvairios edukacijos, kurios dabar labai populiarios tiek kelionėse, tiek vietinėse kultūros institucijose. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nes vaikai galėtų žaisti visą dieną. Verta prisiminti, kad per atostogas vaikas neturėtų derintis tik prie tėvų poreikių, nes tokiu būdu skatiname vaiką per anksti suaugti. Idealu, kai yra randama pusiausvyra tarp to, ką nori veikti tėvai, pvz., vaikščioti kelias valandas pajūriu, ir vaikai, pvz., žaisti konkretų žaidimą pajūryje“, – pabrėžia prof. R. Bilbokaitė.
Ar nieko neveikti naudinga?
Dažnai tėvai baiminasi, kad neužtikrins nepertraukiamos veiklų dienotvarkės savo vaikams. Tačiau profesorė tikina, kad nieko neveikti, neturėti plano per atostogas gali būti naudinga. Tai padeda pailsėti nuo įprastos ikimokyklinės ar mokyklinės įstaigos rutinos ir papildomų veiklų.
„Rytų išmintis: mokykis nieko neveikti. Daugumai mūsų nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas. Atkreipkime dėmesį į gamtos ciklus – medis suauga ir pražysta, rudenį meta lapus, žiemą tarsi niekas nevyksta – sąstingis. Iš šono žiūrint jis atrodo nereikalingas, bet gamtoje gyvybė pailsi, nusimeta nebereikalingą naštą, seną rūbą ir pavasarį atgimsta, pradeda naują gyvybės formą. Nieko neveikti reiškia pailsėti ir veikti neplanuojant, spontaniškai, nesilaikant rutinos, kas tuo metu sudomina, daryti tai, ką tuo metu norisi daryti, o ne siekti konkrečių rezultatų“, – sako mokslininkė.
Profesorė pabrėžia, kad nieko neveikti galima kūrybiškai, leidžiant įvairias veiklas atrasti savaime. Suteikus žaidimų ir žaislų įvairovę, vaikas pats neplanuotai pasirinks tai, kas jam tuo metu patinka.
„Labai svarbu, kad vaikas kuo daugiau atrastų neplanuotai. Švietime mes tai vadiname savaiminiu mokymusi, kai nėra aiškaus plano, ką ir kaip reikia išmokti ar patirti, tačiau pažinimas įvyksta tarsi netyčia. Pavyzdžiui, užtenka turėti galimybę namuose piešti ar tapyti, naudojant dažus ir taikant skirtingas technikas, tačiau vaiko to nemokant – jei bus poreikis, vaikas pats atras spalvų, technikų ir emocijų išraiškos įvairovę“, – paaiškina prof. R. Bilbokaitė.