Vasario mėnesį mokyklose minėdami šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti per egzaminą.
„Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos. Netgi mokydamasis vien dešimtukais gali neišlaikyti egzamino, nes klausimų formuluotės yra labai painios ir dažnu atveju siekia „sukirsti“ moksleivį, priversti praleisti kokią nors smulkmeną, dėl kurios nebus skiriama taškų“, – savo baimėmis dalijosi abiturientė Gabrielė iš Kauno.
Egzamino užduočių sudarymas, galimos temos ir jų parinkimas nėra vienintelis neaiškumas, su kuriuo susiduria dvyliktokai. Dar daugiau klausimų kyla pradedant kalbėti apie egzaminų pasirinkimą, stojimo į universitetus prašymų pildymą ir gaunamus atsakymus – kvietimus studijuoti.
„Baimė, informacijos stoka ir visuomenės spaudimas – dažniausi trukdžiai siekiant aukštų įvertinimų per valstybinius brandos egzaminus (VBE). Sutelkdami dėmesį tik į ruošimąsi egzaminams, moksleiviai dažnai pradeda mintinai mokytis visą jiems pateikiamą informaciją, nesidomėdami, ko reikalauja egzamino programa, – situaciją komentavo Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Antanas Mikalauskas. – Puikus tokio aplaidumo pavyzdys – pakitusi istorijos VBE programa praėjusiais mokslo metais. Iš programos išbraukus antikos laikotarpį, dalis mokytojų ir toliau šias temas dėstė kaip itin aktualias. Praėjusį vasarį surengtame LMS visuotiniame vadovų (mokinių savivaldų pirmininkų) klube dalyvaujančių moksleivių paklausus, kiek laiko jie skyrė šioms temoms nagrinėti, rezultatai nuliūdino. Tik ketvirtadalis moksleivių žinojo, kad egzamine antikos laikotarpio dalies nebus, kiti abiturientai iš programos pašalintoms temoms skyrė net 4–10 pamokų.“
Pradedant 2015 metus, švietimo sistema taip pat neišvengė pokyčių. Su jais, deja, susipažino ne visi abiturientai. Pagrindiniai pokyčiai – šiemet abiturientai turės tvirčiau apsispręsti, kur nori tęsti mokslus: stojantieji gaus ne du, o tik vieną pakvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą, valstybės nefinansuojamą su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Per papildomą priėmimą būsimas studentas taip pat galės gauti tik vieną kvietimą. Šiemet priimtas svarbus pakeitimas – papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie stojantieji, kurie nebus pateikę prašymo dalyvauti pagrindiniame priėmime. Atsižvelgiant į praeitų metų praktiką, vietoj 12 studijų programų pageidavimų šiais metais bus galima pateikti ne daugiau kaip 9 pageidavimus.
Egzaminų reikalavimų ir švietimo sistemos pokyčiai nestebina, moksleivių vertinimas ir ugdymas privalo būti nuolat atnaujinami siekiant prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių, tačiau patikimo būdo pateikti informaciją moksleiviams nebuvimas – rimta problema. Abiturientams aktuali informacija išsklaidyta keliuose internetiniuose, moksleivių retai lankomuose puslapiuose, mokytojai taip pat pastebi ir būsimiesiems studentams perduoda ne visas naujienas, todėl šios problemos sprendimu užsiėmė patys jaunuoliai. Jau antrus metus Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), bendradarbiaudama su Nacionaliniu egzaminų centru ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), rengia informacinį leidinį „Abituriento atmintinė. Viskas, ką turi žinoti“, kuriame pateikiama išsami informacija, apimanti visus dvyliktokams aktualius klausimus: pradedant prašymų laikyti VBE pateikimu, baigiant sutarties su universitetu sudarymu. Siekiant, kad leidinys būtų prieinamas kuo didesnei auditorijai, atmintinės elektroninė versija yra publikuojama Lietuvos moksleivių sąjungos interneto svetainėje.
Bendraujant su brandos egzaminus praėjusiais mokslo metais laikiusiais moksleiviais ryškėja tendencija, kad dažnas abiturientas nežino, kaip suvaldyti stresą per egzaminą, jiems sunku sutelkti dėmesį į užduotis ir jų sprendimą. Svarbu prisiminti, kad dvyliktoje klasėje egzaminai turi parodyti juos laikančio asmens brandą. O tai yra: loginis mąstymas, žinios, greitas jų pritaikymas ir, žinoma, gebėjimas valdyti emocijas. Kadangi pastarąjį išugdyti per pamokas gana sudėtinga, papildomų žinių ir įgūdžių galima įgyti naudojant kitus šaltinius. Vienas jų – LMS programa „Egzaminai. Nesinervink“, kuri moksleiviams patrauklioje plotmėje (socialiniame tinkle „Facebook“) ragina nelaukti paskutinių dienų prieš egzaminus ir jiems ruoštis iš anksto. Kad ruošimasis būtų tikslingas, programos puslapyje pateikiama specialistų patarimų, kaip valdyti stresą, susisteminta informacija apie egzaminų programas, priminimai apie svarbiausius stojimo etapus ir dar daug naudingos informacijos.
Nors egzaminai dažnai kelia neigiamas emocijas, tai – vienas objektyviausių esamų būdų įvertinti moksleivių žinias. Kad juos sėkmingai išlaikyti netrukdytų neaiškumai, svarbu susipažinti su egzaminų programomis ir reikalavimais, vertinimo instrukcijomis ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Visą šią informaciją galima rasti Nacionalinio egzaminų centro, LAMA BPO, Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėse arba Lietuvos moksleivių sąjungos parengtame leidinyje „Abituriento atmintinė. Viskas, ką turi žinoti“, programos „Egzaminai. Nesinervink“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
Lietuvos moksleivių sąjungos informacija
Nuotraukos autorė Evgenija Levin