Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Nuomonė»Kokius mokesčių pokyčius palaikytų Lietuvos gyventojai?
Nuomonė

Kokius mokesčių pokyčius palaikytų Lietuvos gyventojai?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Laukiant žinių, kokią mokesčių reformą planuoja Vyriausybė, projekto „Lemiamas šuolis“ iniciatyva buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie mokesčių sistemą ir darbo santykių apmokestinimą.  2018 m. vasario mėnesį vykusioje „Spinter tyrimai“ reprezentatyvioje apklausoje aiškintasi, kokius pokyčius palaikytų Lietuvos gyventojai.

Nebijo daug dirbti, bet nori uždirbti

„Aš pasirengęs smarkiai dirbti, kad gaučiau normalų, pakankamą uždarbį“, ‒ šiam teiginiui pritarė 81 proc. Lietuvos gyventojų. Tokią poziciją dažniau išreiškė didžiausių pajamų grupės respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Anot „Lemiamo šuolio“ iniciatoriaus ekonomisto Pauliaus Kunčino, darbštumas yra pasaulio rinkoje itin vertinama savybė, į kurią atsižvelgia ir investuotojai spręsdami, kurioje šalyje plėtoti savo verslą. „Talentai yra ne tik Nobelio premijos verti išradėjai. Talentingi yra visi, kurie gerai atlieka savo darbą ir nuolatos tobulėja. Būtent jų dažniausiai ieško darbdaviai“, ‒ sakė jis.

Skaidrūs ir stabilūs santykiai yra labai svarbūs 75 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimas.

„Nors daugeliui skaidrūs ir stabilūs darbo santykiai yra labai svarbūs, šiuo metu IT ir kitų paklausių profesijų atstovai dažnai renkasi ne stabilumą užtikrinančią darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį de facto taikomos „Sodros“ mokesčių lubos. Tokiu būdu jie uždirba daugiau, o darbdaviui kainuoja mažiau. Mokesčių lubos taikomos ir kai kurioms kitoms profesijoms ‒ ūkininkams, advokatams, notarams, antstoliams“, ‒ pastebi P. Kunčinas.

Šiuo metu Lietuvoje de facto „Sodros“ lubas turi 135 tūkst. gyventojų, kai tuo metu „Sodros“ biudžeto liūto dalį suneša 1,2 mln. gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Faktą, kad skirtingoms grupėms taikomi skirtingi mokesčiai, neigiamai vertina ir visuomenė. 51 proc. mano, kad tai yra nelygybė bei diskriminacija ir kad mokesčiai turi būti visiems vienodi nepriklausomai nuo profesijos.

Ar Lietuvoje apsimoka investuoti į savo išsilavinimą ir talento ugdymą?

Į šį klausimą teigiamai atsakė 47 proc. respondentų. Dažniausiai – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Tik ketvirtadalis (26 proc.) respondentų mano, kad Lietuvoje už gerą ir sunkų darbą turi galimybę gauti normalų atlygį, o tokiam teiginiui nepritariančių daugiau negu pusė (55 proc.).

„Ar atsipirks investicijos į savo talentą, ar gerai dirbant pavyks gerai ir uždirbti, labai priklauso ir nuo mokesčių. Pavyzdžiui, „Sodros“ lubos pritrauktų daugiau svarbių užsienio investicijų ir taip skatintų gerai apmokamų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. O tai savo ruožtu paskatintų emigravusių Lietuvos talentų grįžimą“, ‒ komentavo P. Kunčinas.

Tai patvirtina ir tyrimas. Pagal jį, 44 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad emigrantus labiausiai paskatintų grįžti į Lietuvą pasiūlyta norima darbo vieta, už darbą mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) pritartų ir „Sodros“ lubų įvedimui, jei tai paskatintų darbo užmokesčio augimą. 27 proc. nepritartų, 21 proc. nežino. „Svarbus ne tik pats „Sodros“ lubų įvedimo faktas. Svarbus ir šių lubų dydis: jei bus per didelis, teigiamo efekto nepasieks. Labai tikiuosi, kad Vyriausybė pasiūlys „Sodros“ lubas, ne didesnes kaip 5 vidutinių darbo užmokesčių“, ‒ sakė P. Kunčinas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę pritarti tokiems mokesčių pakeitimams, kurie mažintų mokesčius nuo darbo užmokesčio. Daugiausia (39 proc.) pasirinktų modelį, kai mažėtų mokesčiai nuo darbo užmokesčio, bet būtų panaikintos esamos lengvatos atskiroms grupėms. 29 proc. norėtų, kad būtų mokama mažiau mokesčių nuo darbo užmokesčio ir būtų įvestas visuotinis turto mokestis, 26 proc. sakė, kad mokesčiai turi likti tokie, kokie yra dabar, ir nieko nereikia keisti.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Spinter tyrimai“ atliko 2018 m. vasario 19–27 dienomis, apklausė 1006 respondentus visoje Lietuvos teritorijoje nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausos metodas – standartizuotas tiesioginis interviu, atliekamas profesionalaus apklausėjo.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisCitrininis pyragas
Kitas straipsnis Vitaminas D ir imunitetas: ar pavasario saulė padės išvengti ligų?

Susiję straipsniai

KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?

20 balandžio, 2026

Pasaulį pavergęs „Gmail“ švenčia 22-ąjį gimtadienį

1 balandžio, 2026

Gimstamumo krizei spręsti reikia drastiškų priemonių?

4 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.