Grįžtantis migrantas trumpalaikėje perspektyvoje turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka – tokias Lietuvos darbdavių nuotaikas rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu atliktas kokybinis ir kiekybinis sociologiniai darbdavių tyrimai, kuriuos vykdė tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Apklausus darbdavius iš 515 Lietuvos įmonių, matoma akivaizdi tendencija, kad patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius. Jame net 69 proc. įmonių yra įdarbinę užsienyje studijavusių ar dirbusių darbuotojų, o šalies vidurkis nesiekia 50 proc.“ – tyrimo rezultatus komentuoja Jovita Sandaitė, IOM projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė.
„Užsienyje studijavęs ar dirbęs kandidatas Lietuvos darbdavių dažniau suvokiamas kaip lankstesnis, imlesnis naujovėms, lengviau prisitaikantis prie skirtingų darbo sąlygų ir žmonių, atsparesnis stresui, dažnai turintis geras užsienio kalbų žinias, bendravimo įgūdžius, platesnę pasaulėžiūrą. Kita vertus, šios savybės užsienyje studijavusį ar dirbusį kandidatą verčia vertinti ir kaip rizikingą – lankstumas ir imlumas, darbdavių požiūriu, dažnai byloja ir tokio darbuotojo nepastovumą. Jei darbovietė neatitiks jo lūkesčių, jis lengvai ją paliks ir ieškos kitų galimybių. Be to, Lietuvos darbdaviai nuogąstauja, kad iš užsienio grįžę migrantai tikisi didesnių atlyginimų, nei šiandien pasiruošęs mokėti Lietuvos verslas. Tikėtina, kad dėl šios priežasties didelės įmonės, tarptautinės korporacijos palankiau žiūri į buvusius migrantus nei smulkus verslas“, – darbdavių požiūrio skirtumus vardija J. Sandaitė.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai dažnai abejoja ir dėl buvusių migrantų turimos kvalifikacijos ar socialinio statuso. Darbininkiškų profesijų atstovams tenka įveikti darbdavių neigiamas nuostatas dėl „gyvenimo užsienyje iš pašalpų“, galimos kriminalinės praeities, nesugebėjimo prisitaikyti užsienio šalyje, o aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams dažniau tenka įrodyti Lietuvos aktualijų, konteksto, verslo kultūros Lietuvoje išmanymą.
„Nors kokybiniame tyrime dalyvavę darbdaviai kiek dažniau linkę rinktis patirties užsienyje turinčius darbuotojus, šią tendenciją visiškai paneigia kiekybinio tyrimo rezultatai – 3 iš 4 darbdavių, esant vienodoms sąlygoms, šiandien rinktųsi lietuviškos, o ne užsienietiškos patirties turintį kandidatą. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nors darbdaviai suvokia užsienyje dirbusių ir studijavusių asmenų privalumus, realiame gyvenime dažniau pasirenkamas „saugesnis“ variantas“, – pažymi Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.
Vis dėlto ši situacija nėra ilgaamžė. Beveik visi tyrime dalyvavę darbdaviai pripažįsta, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje itin dinamiška. Darbdaviai jau dabar lanksčiau žiūri į darbuotojus ir jų lūkesčius, o skirtumai tarp „lietuviškos“ ir „užsienietiškos“ patirties ilgainiui išliks kaip žmogiškos įvairovės, o ne darbo kultūros dalis.
„Atvirai kalbėti apie Lietuvos darbo rinkos pokyčius yra būtina, nes tik tokiu būdu galima sugriauti nepagrįstus mitus apie čia esančias darbo sąlygas, darbo užmokestį ir darbdavių požiūrį į darbuotoją“, – įsitikinusi J. Sandaitė. Todėl tyrimo rezultatai kartu su Lietuvos darbo rinkos ekspertais bus aptariami viešai lapkričio 11 d. 19 val. „Renkuosi Lietuvą“ renginyje „Grįžtančių integracija į Lietuvos darbo rinką: mitai ir tikrovė“. Renginį bus galima stebėti tiesiogiai, „Renkuosi Lietuvą“ „Facebook“ puslapyje https://fb.me/e/1oCBr0LJJ.