Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Koks maistas reikalingas mūsų akims?
Šeima ir sveikata

Koks maistas reikalingas mūsų akims?

ATNAUJINTA:26 vasario, 2020Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Tyrimais įrodyta*, kad dėl netinkamos mitybos gresia ne tik nutukimas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, bet ir regėjimo ligos ar net visiškas apakimas. Gausus perdirbtos mėsos, kepto maisto ir cukraus vartojimas gali privesti ne tik prie antrojo tipo cukrinio diabeto, bet ir prie tokių regėjimo ydų kaip glaukoma, katarakta, su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracija (AMD) ir diabetinė retinopatija, kuri yra viena iš pagrindinių žmonių aklumo priežasčių. Kaip to išvengti?

Praėjusių metų pabaigoje diskusijas šia tema paskatino atvejis Didžiojoje Britanijoje, kai 17-metis paauglys apako ir prarado didelę dalį savo klausos dėl netinkamos mitybos, kurią sudarė tik greitasis ir perdirbtas maistas. Pasirodo, organizmui trūkstant būtiniausių vitaminų ir mineralų, berniukui išsivystė opinė neuropatija. Tokią išvadą pateikė Bristolio universiteto Anglijoje tyrėjai, paskelbę atvejo analizę žurnale „Annals of Internal Medicine“. Nuo tol pasaulyje apie mitybos ir regos sąsają pradėta kalbėti dar garsiau.

„Dauguma žmonių supranta, kad jų mityba yra tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip insultas, infarktas, inkstų pažeidimai ar nutukimas. Tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad nevisavertė mityba gali paskatinti ir akių ligų atsiradimą ar net apakimą. Optikos lankytojai, paklausti, ar žino, kad aukštas kraujospūdis gali būti prasto regėjimo priežastis, nustemba. Bet juk akių struktūra yra labai subtili ir gležna, jai labai svarbus aprūpinimas krauju ir deguonimi, o jei tai sutrinka ir pažeidžiamos kraujagyslės, jūsų regėjimas taip pat gali būti pažeistas“, – tikina  optometrininkė Božena Kuftin.

Maisto medžiagos, kurios gali padėti išsaugoti regėjimą

Kaip teigia gydytojas-dietologas Edvardas Grišinas, kone ketvirtadalis visų maistinių medžiagų, kurios patenka į mūsų kūną, yra skiriamos regos sistemai palaikyti, įskaitant nervus, kraujagysles ir smegenis. Tad tinkama mityba padeda išlaikyti gerą regėjimą ir užkirsti kelią pavojingoms akių ligoms.

Tad į kuriuos maisto produktus labiausiai verta atkreipti dėmesį? E. Grišinas tikina, kad visi žinome apie morkas ir mėlynes, tačiau vien tik jomis apsiriboti nereikėtų.

  • Riebi žuvis

Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurių organizmas įsisavina daugiau omega-3 riebalų rūgščių, yra mažiau linkę į akių raumenų silpnėjimą, glaukomą ir kitus akių sveikatos sutrikimus. Taip pat šios rūgštys gelbsti nuo sausų akių sindromo.

„Šaltame vandenyje gyvenančios žuvys – sardinės, menkės, skumbrės, tunai – tai puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Beje, iš omega-3 riebalų rūgščių mūsų regai naudingiausios vadinamosios DHA rūgštys, kurios daro įtaką tinklainės fotoreceptorių veiklai. Dideli kiekiai šių rūgščių aptinkami riebioje žuvyje, ikruose“, – sako E. Grišinas.

  • Špinatai, kopūstai ir kitos lapinės daržovės

Į savo mitybos racioną pravartu įtraukti daugiau kopūstų ir žalių lapinių daržovių, nes jose gausu liuteino ir zeaksantino. Liuteinas augaluose sugeria šviesos spindulius ir apsaugo juos nuo per didelio saulės poveikio. Anot optometrininkės, akies geltonojoje dėmėje taip pat yra liuteino, kuris veikia panašiu principu – neleidžia į akies tinklainę patekti kenksmingiems saulės spinduliams. Be to, jis apsaugo mūsų akis nuo ultravioletinės ir ekranų mėlynosios šviesos.

„Šeši miligramai liuteino ir zeaksantino per dieną gali gerokai sumažinti riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija. Tiek šių medžiagų galite gauti suvalgę pusę stiklinės špinatų. Liuteino ir zeaksantino taip pat rasite kukurūzuose, šparaguose, žaliuosiuose žirneliuose, šparaginėse pupelėse bei kiaušiniuose“, – pažymi E. Grišinas.

  • Česnakas

Mažai kas žino, kad česnakas taip pat yra naudingas ne tik imunitetui, bet ir regėjimui – jis gali apsaugoti nuo makulos degeneracijos. Be to, česnakas mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Šie sutrikimai turi tiesioginę sąsają ir su akių bei regėjimo problemomis.

Anot B. Kuftin, česnakuose, taip pat svogūnuose ir kapariuose gausu sieros, kuri reikalinga glutationo, svarbaus akies lęšio antioksidanto, gamybai.

  • Morkos, moliūgai ir batatai

Geltonos ir oranžinės daržovės, tokios kaip morkos, moliūgai ar batatai, yra svarbios dėl jose esančių vitamino A ir beta karoteno. Vitaminas A gyvybiškai svarbus geram regėjimui, o jo trūkumas yra viena dažniausiai pasitaikančių apakimo priežasčių. Jeigu organizme trūksta šio vitamino, gali išsivystyti vištakumas. Taip pat apie šio vitamino trūkumą perspėja ir akių sausumas.

„Gryno vitamino A yra randama tik gyvuliniame maiste. Jo daugiausia yra kepenėlėse, kiaušinių tryniuose bei pieno produktuose. Tačiau didelius kiekius provitamino A galima rasti ir daržovėse bei vaisiuose. Visi nuo vaikystės girdime, kad turime valgyti daug morkų, tačiau šių naudingų medžiagų gausu ir kitose oranžinėse daržovėse, ypač batatuose“, – sako gydytojas-dietologas.

  • Paprikos

Į maisto akims sąrašą vertėtų įtraukti ir paprikas, turinčias daug vitamino C. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys akių ligomis, ypač katarakta, paprastai turi mažai antioksidantų organizme. Tačiau jų kiekį nesunkiai galima padidinti vartojant vitamino C gausius maisto produktus ar papildus.

„Ar žinote, kad suvalgę vieną papriką per dieną gausite reikiamą vitamino C paros normą? Be to, vertėtų pabrėžti, kad paprikas termiškai apdorojant naudingosios jų savybės ir beveik visi vitaminai niekur nedingsta“, – sako E. Grišinas.

  • Natūralūs aliejai ir riešutai

Nors natūralių aliejų ar riešutų dažnai privengiama dėl jų kaloringumo, šie produktai būtini gerai regai dėl juose esančio vitamino E. Vitamino E trūkumas gali lemti tinklainės degeneraciją ir aklumą.

„Migdolai, saulėgrąžų, sezamų sėklos ir linų sėmenų aliejus – tai vieni geriausių vitamino E šaltinių. Taip pat geras pasirinkimas yra lazdynų riešutai, kviečių gemalai ar žemės riešutų sviestas. Kiekvieną dieną su maistu reikėtų suvartoti apie 7 mg vitamino E“, – teigia ekspertas.

  • Mėsa ir jūrų gėrybės

Cinkas – tai svarbus elementas mūsų regai, nes jis padeda formuotis regėjimo pigmentui tinklainėje. Dėl šios priežasties cinko trūkumas gali sukelti ne tik rimtas regėjimo problemas, bet ir aklumą.

„Pirmą vietą cinko gausių produktų sąraše užima austrės, taip pat sardinės bei krevetės. Pavyzdžiui, šešios austrės suteiks jums dviejų parų cinko dozę. Tačiau reikalingą kiekį taip pat galite suvartoti valgydami jautieną, veršieną, žvėrieną, ankštines daržoves bei fermentuotus pieno produktus“,–priduria gydytojas-dietologas.

Taip pat E. Grišinas teigia, kad vertėtų atsisakyti žalingų įpročių ir gerti pakankamai skysčių – tai labai svarbūs gero regėjimo ir bendros fizinės sveikatos elementai.

*Remiantis Bristolio universiteto tyrimu, kuris buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo mėn. britų oftolmologijos žurnale („British Journal of  Ophthalmology“).

Pixabay nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKoronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas
Kitas straipsnis Teisininkė: „Darbo santykių reguliavimas epidemijos metu – neapibrėžtas“

Susiję straipsniai

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026

lietuvių apklausa atskleidė netikėtą tiesą apie „cukraus detoksą“

30 balandžio, 2026

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.