Spalio 8 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Kauno technologijos universitete (KTU) prasideda labai lauktas vieno iškiliausių Lietuvos kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrasis sezonas. Pirmajame susitikime maestro kalbės apie romantizmo epochą bei jo atstovus romantikus, tarp kurių ir vieni įtakingiausių šiandienos pasaulio politikų.
Pirmoji antrojo sezono KTU garbės daktaro emerito G. Kuprevičiaus paskaita „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“ vyks KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas truks pusę metų, jos bus tiesiogiai transliuojamos KTU portale www.ktu.edu.
Jūsų viešų paskaitų ciklas „Menas ir technologijos“ sulaukė antrojo sezono. Kuo šis skirsis nuo pirmojo? Galbūt daugiau dėmesio skirsite menui, o ne technologijoms ar atvirkščiai?
Džiaugiuosi, kad mano paskaitų lankytojai ne tik reiškė norą, kad ciklas būtų tęsiamas, bet ir siūlė įdomių temų. Keletą jų pasistengiau įtraukti į naująjį paskaitų ciklą.
Vargu ar pavyktų atsieti menus nuo technologijų, nes šie dalykai yra taip glaudžiai susiję, kad skriaustume save, jei kalbėtume tik apie vieną iš pusių. Matome tik vieną Mėnulio pusę, tačiau tai nereiškia, kad jis plokščias, – technologijos mene yra nematoma Mėnulio pusė.
Pirmosios antrojo sezono paskaitos pavadinimas „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“. Koks buvo šis laikotarpis ir kokios įtakos turėjo mūsų dabarčiai?
Tai buvo nepaprastai įdomus laikotarpis. Jis mažai mums žinomas. Sakau tai drąsiai, nes esame kur kas daugiau ištyrę viduramžius, Renesansą ar antiką nei romantizmą. Tai buvo vienas keisčiausių ir nuostabiausių žmonijos istorijos laikotarpių, kai pirmą kartą buvo pabandyta įsivaizduoti pasaulį be žmogaus, tik su jo jausmais ir idėjomis. Dabartiniam žmogui sunkiai suvokiama filosofija…
Kodėl šiame technologijų amžiuje verta prisiminti romantizmo epochą?
Nes romantinių nuostatų priminimas gali pažadinti mūsų dvasingumą ir idealizmą, be kurio visas pasaulis gali pavirsti didele ir beprasme prekybos centrų sangrūda.
Romantizmui būdinga emocijų viršenybė prieš protą, kūrybos – prieš griežtas taisykles. Ar Jums artimas šis istorijos laikmetis ir jo meno, filosofijos bei literatūros kryptys?
Tai gana klaidinga nuomonė. Romantikai protu rėmėsi gal net daugiau nei vėlesnių epochų kūrėjai. Būtent proto švara padėjo jiems žengti į nežinomas jausmų ir emocijų sritis, o mokslo žmones skatino būti drąsius. Apie tai daugiau pasikalbėsime paskaitoje.
Ar man artimas romantizmas? Ši jausena turi būti artima visiems gyviems žmonėms, nesvarbu, kuo tikėtų ir kur gyventų. Dabar aiškėja, kad arabų pasaulyje tai – tiesiog gyvenimo būdas.
Romantizmas išpopuliarino balades ir romansus. Ar Jums, kaip kompozitoriui, artimi šie žanrai? Kokia jų vieta muzikos pasaulyje?
Baladė yra labai sudėtingas žanras, ir romantikų kūryboje jo turinys dažnai būna giliai paslėptas, užšifruotas. Mes jau nebeturime laiko dekodavimui, tad ir klausomės kaip malonią vienaplanę muziką ar poeziją. Romansai taip pat reiškė kiek daugiau, nei dabar suvokiame.
Mes apskritai atpratome menuose ieškoti gelmių – dabar svarbu, kad menai stebintų. Deja, ne vien tik tokia meno paskirtis…
Romantizmo herojus – individualistas savitu charakteriu, atsiskyrėlis, nusistovėjusių normų laužytojas. Ar tai yra romantizmo šviesa ir tamsa?
Taip. Romantikas yra iš prigimties dviguba asmenybė, kurios vienodai stipri šviesa ir tamsa. Jei pusiausvyra pažeidžiama, laimi beprotybė arba maištas. Tai ir yra stipriausios menininko saviraiškos savybės, deja, tragiškos ir dažniausiai nebepakeičiamos…
Romantizmas pasižymi revoliucinga ir maištinga romantinio meno dvasia. Ar šiais laikais romantinis menas nėra nuvalkiotas ar iškreiptas? Koks yra šiuolaikinis romantikas?
Romantikų buvo visais laikais: jų yra ir dabar, bus ir ateityje. Daugeliui mano amžininkų romantizmo idėjos asocijuojasi su pralaimėjimu.
Viena ryškiausių dabarties romantikių yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, užaugusi liuteronų bažnyčios pastoriaus šeimoje, turi visas romantizmui būdingas savybes. Gaila, kad didžioji pasaulio dalis mąsto kitoje plotmėje.
Priešingybė jai – kitas romantikas, jautrią ir gana dailią poeziją kuriantis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurio idėjos veda į destrukciją ir jam pačiam nežinomą baigtį. Šie du mano pavyzdžiai (o paskaitoje ir kiti) bei klausytojų reakcijos į juos parodys, ar tikrai prekybos centrų ir radikalizmo pergalė ne už kalnų…
G. Kuprevičiaus viešų paskaitų ciklas vyks pirmąjį mėnesio ketvirtadienį KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val.: 2015 spalio 8 d. – „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“, 2015 lapkričio 5 d. – „Emocijos ir technologijos“, 2015 gruodžio 3 d. – „Pasaulio garsovaizdžiai“, 2016 vasario 4 d. – „Penktoji muzikos kilmės versija“, 2016 kovo 3 d. – „Žmogaus balsas ir informacija“, 2016 balandžio 7 d. – „Muzika, kurios nėra“.
KTU