Artėjant Velykoms, vienai iš lietuviams svarbiausių švenčių, kompozitorius Giedrius Kuprevičius surengs viešą paskaitą „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“. Balandžio 2 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) vyksiantis susitikimas su akademine bendruomene ir visuomene – penktasis šešių paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ renginys. Jis bus transliuojamas tiesiogiai http://distance.ktu.lt/transliacija/gkuprevicius/embed.php.
Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro, profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus įsitikinimu, paukščių pasaulis nėra vien tik ausiai malonus čiulbesys, kirminų rinkimas ir spalvingos plunksnos, pagyvinančios padangę. Paukščių elgesys, gyvensena ir giesmės yra svarbūs gamtos reiškiniai, kuriais reikia domėtis.
Kovo 27 d. žymiam Lietuvos kompozitoriui G. Kuprevičiui per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremoniją buvo įteikta 2014 metų Padėkos premija už muzikinės kūrybos teatrui visumą ir žanrinę įvairovę.
Ką esate numatęs klausytojams priešpaskutinėje paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ paskaitoje „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“?
Ruošdamasis paskaitai prisiminiau naktines lakštingalų giesmes mūsų sode ir pagalvojau, kad jose tikriausiai slypi daugybė mums nežinomų žinučių. Jei jos transliuojamos, vadinasi, yra ir klausytojų. Tad ir pagalvojau, kad reikėtų kiek daugiau šiais slėpiniais pasidomėti.
Paukščių giesmėmis itin domėjosi prancūzų kompozitorius Olivieras Messiaenas (1908−1992). Apie jį ir jo ornitologinę kūrybą paskaitoje pasakosiu daugiau.
Ar lietuviams paukščiai, jų elgesys, veisimas, migracija yra gerai pažįstami?
Taip, ši tema lietuviams artima, ypač tiems, kurie dar neprarado ryšio su protėviais, pagonybe ir kitais, dabar jau gal ir neaktualiais dalykais. Tačiau esu įsitikinęs, kad turtinga baltų kultūros istorija dar ir dabar netiesiogiai valdo mūsų gerąsias jėgas ir idėjas. Trūkinėjantis ryšys su gamta žmogui pavojingesnis nei Europos Sąjungos problemos, kurios dažnai irgi yra tų nutrūkusių ryšių rezultatas.
Kuo Jums yra įdomus paukščių pasaulis?
Sunku ir pasakyti vienu sakiniu, nes paukščių buvimas mūsų danguje yra daugiau nei vien kirminų rinkimas ar malonus čiulbėjimas pavasarį. Kaltindami paukščius gripo pavojais ar grūdams daromu nuostoliu, mes visiškai ignoruojame tūkstančius teigiamų dalykų, be kurių mūsų egzistavimui iškiltų rimtų pavojų.
Paukščiai, beje, Leonardui da Vinčiui sužadino daugybę originalių idėjų technikos ir meno erdvėse. Ką jau bekalbėti apie visokius atradimus, kuriuos stebėdami paukščius ir jų gyvenseną padarė šimtai mokslininkų. Ir ne tik. Prisiminkime paukščius lesinusį šventąjį Pranciškų, kuris įamžintas daugybėje puikių freskų ir paveikslų. Šiam apaštaliniam ornitologui net skirta opera, apie kurią taip pat pasakosiu paskaitoje.
Ką Jums, kaip kompozitoriui ir dėstytojui, reiškia gamta?
Gamta yra ne tik visų mūsų namai, bet ir viešbutis, kurį kai kada vertiname dar labiau, nes dėl jo esame kitur, kitokie ir kitaip viską priimantys. Gamta yra ir visų mūsų pradžia bei pabaiga, todėl jos stebėjimas yra ne tik orų prognozės, bet ir filosofija. Jos dabar mažiausiai belikę…
Ar pats domitės ornitologija, o galbūt net ir turėjote minčių tapti gamtininku ar kvalifikuotu ornitologu?
Ne, specialiai šia sritimi nesidomėjau, tačiau ruošiantis vieno kūrinio realizavimui teko daug domėtis ir gilintis į paukščių gyvenimą, giesmes. Labai padėjo naujosios technologijos. Paskaitoje tuos ieškojimus (o gal ir atradimus) pademonstruosiu.
Kokie Velykų papročiai geriausiai atskleidžia šios šventės gelmes?
Žinoma, margučiai, kurie yra paukščio garbinimo simbolis ir kartu slaptas pripažinimas, kad kiaušinis yra svarbesnis už vištą. Tačiau turime padėkoti ir jai, kad tą margutį sudėjo. Velykos yra tik simbolis, tačiau toks stiprus ir reikalingas, kad tiesa ar tikrovė nebetenka jokios reikšmės.
Įvairių Velykų tradicijų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Graikijoje šios dienos rytą pro namų langus mėtomi moliniai indai, Prancūzijoje, be vištos ir kiaušinio, velykiniais simboliais laikomi ir varpai bei žuvys. Kuo išsiskiria Velykų šventimas Lietuvoje?
Tuo, kad mes nekartojame prancūzų ar graikų, kaip ir jie nekartoja mūsų. Dėl to viliuosi, kad mūsų Velykos yra itin stiprios būtent dėl savo paukštingumo.
Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val.
Paskaitų tvarkaraštis:
2015 m. balandžio 2 d. – „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“;
2015 m. gegužės 7 d. – „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“.
KTU