Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks jau trečiasis viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono susitikimas su KTU profesoriumi emeritu Giedriumi Kuprevičiumi. Šį kartą maestro su paskaitos dalyviais kalbės apie mus supantį garsyną, vaizdo reikšmę garsui, garsovaizdžius muzikoje, medicinoje, žmogaus psichologijoje ir kels neišvengiamą klausimą: ar pasaulyje dar liko girdinčiųjų?
Paskaita „Pasaulio garsovaizdžiai“ vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas truks pusę metų. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ktu.edu.
Trečioji „Menas ir technologijos“ ciklo paskaita – „Pasaulio garsovaizdžiai“. Kaip Jūs suprantate garsovaizdžius ir apie kuriuos iš jų kalbėsite paskaitoje?
Internetas pilnas infantilių vaizdo klipų – valandų valandas ekrane teka upelis, čiulba paukšteliai, galime regėti miesto panoramą su ją palydinčiu ir niekados nenutylančiu didmiesčio triukšmu. Norintys gali surasti dešimties valandų Ramiojo vandenyno pakrantėje girdimos bangų relaksacinės mūšos – visa tai tikriausiai gražu, tačiau kalbėsiu ne apie tai.
Mus supantis garsynas yra ne vien tik atsipalaidavimas, bet ir pasaulio tvarkos, visuomenės būsenų, ir asmeninės aplinkos diagnozė, kurios garso analizė gerokai svarbesnė nei vien ausinių uždėjimas ar nuėmimas. Pastebiu, kad pastarajam veiksmui vis mažiau turime valios.
Garsovaizdžio kūriniuose atsispindi aplinkos garsai. Muzikoje garsovaizdžių kompozicijos dažnai naudojamos elektroninėje ar elektroakustinėje muzikoje. Su grupe „Argo“ Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje buvote elektroninės muzikos pradininkas. Kokių spalvų muzikai suteikia garsovaizdžiai?
Susitikimas su puikiu kompozitoriumi, Andrejaus Tarkovskio filmų muzikos autoriumi Eduardu Artemjevu trumpalaikio sovietinio atšilimo metais man buvo labai svarbus kaip kitaip girdimo pasaulio atradimo faktas.
Elektroninė muzika mums tada tapo priešprieša smagių, darbo pirmūnus šlovinančių dainų gaudimui. Bandėme kurti tą garsovaizdį, kurio tada aplink mus nebuvo.
Dabar situacija pasikeitė radikaliai – aplink skamba sintezatoriai, gyvas garsas pasislėpė, o jei ir yra, tai vėlgi stiprinamas iki 100 decibelų. Ar dar liko girdinčiųjų?..
Dažnai garsovaizdžiai pasitelkiami foninei muzikai, kuri skirta klausytojams atsipalaiduoti, nusiraminti. Jos klausantis aplanko girdimų garsų vaizdai, mintimis keliaujame prie banguojančios jūros, ošiančio miško ar čiurlenančio upelio. Ar garsovaizdžių paskirtis – skatinti žmogaus vaizduotę?
Pirmiausia paskaitoje išsiaiškinsime, kas yra garsovaizdis, kokia jo turinio kilmės vieta, kaip jis migruoja, kinta. Parodysiu ir Lietuvoje vykdomų garsovaizdžių tyrimų pavyzdžius.
Bandymai išgirsti aplinką iš šiuolaikinio žmogaus reikalauja didelių pastangų. Vienaip ją girdi gyvenantieji mieste, kitaip – kaime. Dar kitaip girdi turintieji absoliučią klausą arba išvis jos neturintys, iš prigimties kurti žmonės. Tiesa, pastebiu, kad dabar daugėja tų, kurie girdi, tačiau prarado klausą. Tokių dabar itin daug politikoje, deja…
Dar viena tema: garsovaizdis turi skatinti vaizduotę, tačiau dar labiau – ekologinį požiūrį į aplinką. Apie tai kalbėsiu daug ir stengsiuosi įrodyti, kad aplinkoje aidintys garsai taip pat gali paaiškinti, kokios grėsmės artėja mūsų gyvybės lopšiui Žemei.
Žodyje „garsovaizdis“ susijungia žodžiai „garsas“ ir „vaizdas“. Kokia vaizdo reikšmė garsovaizdžiuose?
Jie neatsiejami, nors įmanoma vien tik girdint vaizduotėje kurti ir juos skleidžiančių objektų vaizdus. Tarkime, išgirdę sprogimą niekados nesusiesime jo su gandrų kalenimu ar šampano butelio atidarymu. Visi garsai yra regimi, tačiau ne visi vaizdai turi garsus. Tai labai įdomi mūsų paskaitos dalis, beje, susieta su psichologija, o kai kur ir su metafizika.
Ar gamtos garsų naudojimas muzikoje gali paveikti ne tik emocinę, bet ir psichologinę ar fizinę žmogaus būklę?
Gamtos garsai yra labai svarbi informacija. Mokantieji ją skaityti gali sužinoti daugiau nei iš kavos tirščių ar būrėjos horoskopų, kuriuose, be manipuliacijų, daugiau nieko nėra.
Teks prisiminti ir mediciną, kurioje garsų terapija yra gerokai senesnė už suvokimą, kas yra pati medicina. Muzikos įtaka gydymo procese yra įrodyta ir, tinkamai taikoma, duoda puikių rezultatų.
Žinoma, jeigu žmogui gręžiant dantį skamba F. Shuberto „Ave Marija“ ar iki sąmonės aptemimo smagi lietuviška popmuzika, nereiškia, kad tai leis užmiršti, kiek ta procedūra kainuoja. Mūsų gydytojai dažnai muzikos terapiją supranta labai primityviai ir dažniausiai vadovaujasi savo skoniu, o ne tyrėjų-profesionalų rekomendacijomis. Tačiau yra ir labai jautriai šiuos dalykus suvokiančių gydytojų. Man sunku apie tai kalbėti, nes kai užeinu į kabinetą, muzika dažniausiai kažkodėl nutyla…
Atskira tema – muzika bažnyčiose. Juk tikėjimas irgi yra garsovaizdžio atmaina. Religinės muzikos vaizdingumas tiesiogiai susijęs su sielos raumenų veikla. Dabar jie gerokai nusilpę.
Kur dar, be muzikos, naudojami garsovaizdžiai?
Oro uostų tualetuose. Tai labai grubus ir neleistinas muzikos meno diskreditavimas, galbūt turintis ir numanomą humanistinę, kitų fiziologinių triukšmų slopinimo funkciją.
Nepasiteisino ir kažkada Kaune, Laisvės alėjoje, dienos metu transliuojama foninė muzika. Visa bėda ta, kad ja vaikšto labai skirtingos kultūros ir skonių žmonės, o įtikti visiems neįmanoma.
Kokius garsovaizdžius atpažintų viso pasaulio žmonės?
Jūrą, mišką, miesto triukšmą ir vaikų verksmą. Gal dar pagalbos šauksmą, tačiau žinome, kad jį, deja, girdi ne visi. Šiandien vaikai vien tik iš motorų garsų atspėja automobilio modelį, tačiau šitokie vunderkindai su garsovaizdžiais neturi nieko bendra, nes lakstydami su dviračiais mūsų gatvėse nebegirdi tų mašinų stabdžių.
Šiandien gyvename akustiniame pasaulyje. Kokius pranešimus ir žinutes jis mums transliuoja?
Kol kas nelabai malonias, tačiau žinau kodėl: daugybė žmonių gyvena tyloje, kuri nėra tyla, bet tapo tyla todėl, kad mūsų ausys girdi tik tai, ką norime išgirsti. O dažniausiai norime išgirsti ne tai, kas tikrai būtų verta ir prasminga. Apie tai taip pat pašnekėsime paskaitoje.
KTU