Prieš kelis dešimtmečius sociologai nagrinėjo fenomeną, kaip treneris, dažnai – pagyvenęs, visai neatletiško sudėjimo žmogus, būdamas šalia, sugeba padėti atletui pasiekti stulbinamų rezultatų. Idėja taikyti „treniravimo“ metodiką ne tik sporte, bet ir kitose srityse tapo koučingo (angl. coaching; siūlomas lietuviškas termino atitikmuo „konsultuojamasis ugdymas“ – red. past.) atsiradimo pradžia. Mintimis apie vadinamąjį koučingą dalijasi vyr. konsultantė, mokymų projektų vadovė Laima Mogenienė.
Kas yra koučingas ir kodėl žmonės dažnai žiūri į tai skeptiškai?
Daugumai tiesiog nepatinka šis svetimas, nesulietuvintas pavadinimas. Beje, man irgi nepatinka, tačiau iki šiol koučingo bendruomenei nepavyko rasti lietuviško atitikmens, kuris tiksliai perteiktų koučingo esmę.
Yra dvi kategorijos žmonių: tie, kurie vis dar nėra girdėję apie koučingą, ir kiti, kurie mano, jog apie tai jau viską žino. Mano nuomone, koučingas – tai saviugdos ir tobulėjimo siekis, todėl sunkiai įsivaizduoju jį kaip baigtinį procesą.
Kaip koučingas atsirado Jūsų gyvenime?
Prieš šešerius metus svarsčiau, ką įdomaus, naujo galėčiau veikti. Žinodamas mano būdą, patirtį ir gebėjimus, vienas geras bičiulis amerikietis nedvejodamas patarė, kad turiu tapti koučingo profesionale. Tada terminą „koučingas“ išgirdau pirmą kartą. Ir… netrukus įgijau Tarptautinės koučingo federacijos (ICF) sertifikatą, tapau šios organizacijos nare. Džiaugiuosi, kad atradau koučingą, kuris nėra tiesiog kitoks konsultavimo metodas ar mokymo būdas. Tai – tikėjimo žmogumi (ir savimi pačiu) filosofija ir praktika. Žinodamas koučingo principus, tiesiog nebegali jų netaikyti.
Neretai kalbama apie koučingo praktiškumą. Kuo jis gali būti naudingas?
Neteigiu, kad koučingas – panacėja, vaistas nuo „visų ligų“. Tačiau tai labai veiksmingas būdas, padedantis žmogui (komandai) išgryninti tikslus ir rasti geriausius būdus juos pasiekti.
Šiandien koučingas taikomas ne tik sporto srityje. Jis vis dažniau taikomas versle, visuomeninėje, politinėje srityje, asmeniniame gyvenime kaip veiksmingumo didinimo metodas, profesionali pagalba atskleidžiant ir panaudojant savo potencialą. Koučingas – tarsi atidus, pozityvus ir padrąsinantis „žvilgsnis iš šalies“. Manau, supažindinti su koučingo pagrindais reikėtų dar mokykloje. Juk labai svarbu, kad jaunas žmogus pasitikėtų savimi, jaustųsi lydimas sėkmės ir laimingas.
Jūsų palinkėjimas…
Linkiu bent kartais išjungti „automatizmą“: mes ne tik vairuojame automatiškai – dažnai valgome, dirbame, bendraujame su artimaisiais taip pat automatiškai… Prabuskime. Darykime tuos pačius dalykus įjungę jausmus ir mintis, suvokdami akimirkos džiaugsmą ir gyvenimo prasmę…
www.administravimas.lt