Jeigu nori pokyčių, pradėk nuo savęs. Šiais auksiniais žodžiais vadovaujasi Kriūkų bendruomenės aktyvistai. Noras gyventi bendruomeniškiau, moderniau, įdomiau ir gražiau skatina burtis, kurti bendras idėjas ir vienyti jėgas prasmingiems darbams.
Ryškus šuolis veiklumo skalėje
2002 m. balandį įsteigtas Kriūkų bendruomenės centras – vienas seniausiai Šakių rajone įkurtų bendruomenės centrų. Anot dabartinių aktyvistų, tuo metu į organizaciją vietos gyventojai būrėsi vedami vien pragmatiškų tikslų: į steigiamuosius susirinkimus atvykę žmonės, seniūnijos įstaigų vadovai, ūkininkai ir iniciatyvesni gyventojai planavo kovoti su neįveikiamomis problemomis, rašė raštus į įvairias instancijas. Deja, atsakymų nesulaukta. Ko gero, tai ir galėjo lemti, jog Kriūkų bendruomenės centras kuriam laikui tapo tik vegetuojančia visuomenine organizacija. Viena to priežasčių – bendruomenės centrui vadovavo dirbantys žmonės, tad ir veikla buvo labai nežymi. Tiesa, kriūkiečiai nesėdėjo visiškai rankų sudėję: parengė keletą smulkių projektėlių, apsirūpino bendruomenės veiklai būtinais baldais, kompiuteriu. Gavo ir institucinę paramą.
Kai iš pagrindų atsinaujino bendruomenės vadovybė, kai aplink ją susibūrė gausus būrys bendruomeniškos sielos žmonių, ji netruko tapti viena aktyviausių rajono bendruomenių. Tiek savo veiklomis, tiek pritrauktomis investicijomis. Kriūkiečiai kasmet organizuodavo ne vieną miestelio ir visos seniūnijos renginį, dalyvaudavo rajono savivaldybės fondų veikloje. Tačiau didysis judėjimas dar labiau aktyvinant Kriūkų bendruomenės gyvenimą prasidėjo, kai atsirado galimybė dalyvauti Šakių krašto vietos veiklos grupės pradėtoje įgyvendinti Šakių krašto vietos plėtros strategijoje.
Neabejingi savo kraštui
Nuo 2012-ųjų bendruomenės centrui vadovauja veikli, energinga, lyderio savybių nestokojanti asmenybė – Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė. Ji – viena iš bendruomenės centro steigėjų, nuo pat pradžių dalyvaujanti jo tarybos veikloje.
Paklausta, kas motyvuoja skirti nemenką dalį savo laiko neatlygintinai bendruomeninei veiklai, L. Liutvinienė šį pasirinkimą argumentuoja trumpai: „Man tikrai nėra tas pats, kaip gyvena, kuo kvėpuoja mūsų žmonės.“ Meilė kraštui, kuriame praleido kone visą gyvenimą, ne tik tvirtai ją laiko Kriūkuose, bet ir neleidžia likti abejingai jo ateičiai. Jai, kaip ir kitiems bendruomenės aktyvistams, neskaičiuojantiems savanoriškam darbui nei laiko, nei jėgų, norisi Kriūkus matyti kaip modernų, europietišką, patrauklų kraštą, kuriame gyvena laimingi, veiklūs ir reiklūs žmonės.
Vargu ar pavyktų daug nuveikti, jeigu L. Liutvinienės nesuptų būrys bendraminčių. Nors moteris pripažįsta, jog į bendruomeninę veiklą pritraukti žmonių nelengva, tačiau džiaugiasi, kad su turimomis pajėgomis pavyksta įgyvendinti daug sumanymų ir siekti bendrų tikslų. Bendruomenės prioritetai – bendruomeniškumo skatinimas ir stiprinimas, jaunimo įtraukimas į bendruomeninį gyvenimą, gamtos ir žmogaus sukurto paveldo išsaugojimas, projektinė veikla, verslumo skatinimas.
Kriūkų bendruomenės centras plėtodamas savo veiklą nuolat ieško sprendimų, kaip paskatinti įvairių kartų bendruomenės narių kryptingą užimtumą, sudarant sąlygas turiningam laisvalaikiui, tenkinant jų saviraiškos ir bendravimo poreikius. „Siekiame, kad vykdomos veiklos taptų bendruomenę vienijančia ir tobulėti skatinančia veikla, kad būtų pajaustas bendradarbiavimo, savanorystės prasmingumas, kad žmonės atrastų bendraminčių, tobulėtų, mokytųsi iš savo ir kitų patirties, ugdytų pasitikėjimą savo jėgomis“, – bendruomenės tikslus vardija L. Liutvinienė.
Projektinė veikla – pokyčių katalizatorius
Po poros metų antrąjį veiklos dešimtmetį užbaigsianti Kriūkų bendruomenė džiaugiasi, kad šis laikotarpis buvo gausus prasmingų veiklų ir išliekamąją vertę turinčių darbų. Ypač darbingi buvo 2011–2013 m., per kuriuos į Kriūkus pritraukta beveik 200 tūkst. litų įvairių paramos fondų lėšų. 2011-aisiais įgyvendintas projektas „Kriūkų bendruomenei patrauklios aplinkos kūrimas atnaujinant sporto aikštyną“, kurio vertė 25 tūkst. litų, daugiau nei 44 tūkst. litų vertės projektas „Bendruomeniškumas – kaimo ateities garantas“. 2012 metais įgyvendintas projektas „Bendruomenių partnerystė ir gerosios patirties pritaikymas plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą“, kurio vertė 24 tūkst. litų. 2013-aisiais įgyvendinti du projektai: beveik 54 tūkst. litų vertės „Aktyvaus sporto ir poilsio galimybių plėtra Kriūkų bendruomenėje“ ir beveik 16 tūkst. litų vertės „Atvira kūrybinė erdvė Kriūkuose – jaunimo iniciatyvoms“. Beveik 28 tūkst. litų parama buvo skirta projektui „Kriūkų bendruomenės verslumo ir kūrybiškumo skatinimas“.
2015 m. sutvarkytos karuselinės sūpynės ir smėlio dėžė vaikams, įrengti lauko treniruokliai Kriūkų mokyklos stadione. Taip pat sutvarkyta buvusi nesaugi apleistų fontanų erdvė prie Kriūkų kultūros namų, paplūdimio tinklinio aikštelė. 2016 m. Kriūkų bendruomenė gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paramą projektui „Moderni aplinka bendruomenės ateičiai“, kuris skirtas materialinei bazei pagerinti. Gautomis lėšomis įsigijo šiuolaikišką inventorių ir pažangią buitinę techniką, pasigamino bendruomenės vėliavą. Šiemet vykdydama projektą įrengė naują žaidimų erdvę vaikų aktyviam laisvalaikiui.
Šių ir kitų projektų lėšos padėjo ne tik įsigyti bendruomenei reikalingos įrangos, technikos, priemonių, bet ir sudarė sąlygas bendruomenės nariams mokytis, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Įvairios veiklos ne tik įtraukė skirtingų profesijų, socialinių grupių, amžiaus dalyvius, bet ir augino gyventojų norą veikti drauge. Pasak bendruomenės aktyvistų, dalyvavimas projektuose padeda geriau vieniems kitus pažinti, suvokti, kad šalia dirba įdomūs ir išradingi žmonės. Buvimas drauge, mokymasis drauge, veikimas drauge – bendruomeniškumo pamatas. O svarbiausia – daug kas suprato, kad iniciatyvos reikia imtis patiems, nes niekas iš šalies neateis ir už pačius gyventojus visko nepadarys.
Kriūkiečių tradicijos
Per keliolika metų gimė daug gražių kriūkiečių tradicijų. Tai ir bendruomenės kasmet organizuojami renginiai, akcijos. 2019 m. įvyko jau aštuntoji sporto šventė „Sportuoju aktyviai – gyvenu sveikai“, kurią organizuojant sutelkiamos visos bendruomenės pajėgos. Renginys skatina kartų bendravimą, saviraišką, savanorystę, sveikos gyvensenos propagavimą, aktyvų laisvalaikį. Ši liepą rengiama šventė tampa respublikinė: joje dalyvauja ne tik rajono, bet ir visos šalies vietovių komandos. Įvairios veiklos – tiek komandinės, tiek individualios – sutraukia didelį skaičių dalyvių. Varžomasi futbolo, paplūdimio tinklinio, krepšinio 3×3, stalo teniso, oro ritulio, stalo futbolo, smiginio, šaudymo ir kitose rungtyse. Nepamirštami ir patys mažiausieji – jiems organizuojamos estafetės ir žaidimai.
Ne tik rajone, bet ir už jo ribų šiandien gerai žinoma tradicinė Kriūkų šventė „Žiobrinės“. Gegužės mėnesį į šią šventę vietinius ir aplinkinių vietovių gyventojus sutraukia tradiciniu būdu kepamų žiobrių dūmas, žuvienė, žvejų varžytuvės, edukacinės veiklos, koncertai, aktyvios ir kitos pramogos.
Vis daugiau lankytojų sulaukia ir kasmetė šv. Oninių šventė. O metų gale kriūkiečius suburia graži Bendruomeniškumo šventė. Jos metu pasidžiaugiama nuveiktais darbais, dalijamasi dovanėlėmis, netrūksta įvairių staigmenų, palinkėjimų, pažadų ateinantiems metams ir gerų emocijų. „Džiugu, kad mokama ne tik darbus kartu planuoti ir dirbti, bet ir linksmai pabendrauti, pasibūti kartu“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Kriūkuose gražiai paminimos ir svarbiausios valstybinės šventės. Gyventojai ypač susitelkė 2018 m. Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams. Vasario 15 d. per miestelį nuvilnijo šventinė eisena su 100 metrų vėliava, kurios dalį pasiuvo ir bendruomenės moterys. Dalyvavo visa miestelio bendruomenė. Susivieniję, skambant lietuviškai muzikai, visi – nuo mažiausio iki vyriausio – smagiai žygiavo miestelio gatvėmis, o vasario 16 d. įvyko bendras visų renginys.
Valstybės atkūrimo šimtmetį sumanyta įprasminti ir dar viena gražia iniciatyva – surengiant nuotraukų parodą „Šimtmečio žvilgsnis į Kriūkus“. Nuo pat metų pradžios į darbą įsijungė nemažai žmonių, pasirodo, buvo ne taip paprasta rasti senų, istoriją menančių nuotraukų. Aplankyta nemažai gyventojų, susirasti net gyvenantys užsienyje. Surinkta apie 200 nuotraukų, pagaminta 124 įvairaus dydžio nuotraukų ant plastiko ir 2018 m. gruodį atidaryta paroda. „Džiaugiamės dideliu, prasmingu, visus vienijančiu ir išliekamąją vertę turinčiu darbu“, – sako L. Liutvinienė.
Stiprus vienybės jausmas kriūkiečius apima ir tradiciškai liepos 6-ąją – Valstybės dieną – ant Žemosios Panemunės piliakalnio giedant „Tautišką giesmę“.
Tradicinė tapo ir kalėdinė labdaros akcija, kurios metu prieš šv. Kalėdas lankomi vieniši seneliai. Artėjant šventėms – Kalėdoms, Velykoms, – bendruomenės nariai šventinę nuotaiką miestelyje kuria puošdami jį savo gamintomis dekoracijomis.
Tam tikra bendruomenės tradicija tapo ir praktiniai užsiėmimai, kurių metu naudojant įvairias priemones ir technologijas susipažįstama su tam tikros srities menais bei amatais. Anot pašnekovės, tokios veiklos ne tik moko naujų dalykų, bet ir sudaro puikias sąlygas bendrauti, bendradarbiauti, prasmingai leisti laisvalaikį.
Bendruomenei rūpi ir miestelio aplinka, todėl nuolat inicijuojamos talkos ir kitokio pobūdžio akcijos, kurių metu kuriamos jaukios, saugios erdvės sportuoti ir leisti laisvalaikiui.
Bendruomenės centras organizuoja įvairias išvykas, kuriose kriūkiečiai ne tik turiningai drauge leidžia laisvalaikį, geriau susipažįsta su kultūriniais krašto turtais, bet ir turi galimybę pasisemti patirties ir idėjų iš kitų bendruomenių.
Kriūkų bendruomenės centras kartu su Zanavykų muziejumi dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomuose eismo saugumo didinimo projektuose. Tai gražus bendradarbiavimo dėl bendro tikslo – aktyviai rūpintis eismo saugumu organizuojant įvairius šviečiamojo pobūdžio renginius – pavyzdys.
Dėmesys jaunajai kartai
Kriūkiečiams rūpi krašto ateitis. O kad ji būtų šviesi, labai svarbu investuoti į vaikų ugdymą. Todėl bendruomenės centras kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ Kriūkuose įsteigė vaikų dienos centrą. Jame įdarbinta darbuotoja rūpinasi prasmingu vaikų užimtumu, turiningu laisvalaikiu. Vaikai įtraukiami į įvairias kūrybines, edukacines veiklas, supažindinami su savo krašto ir šalies tradicijomis, istorija, skatinami daryti gerus darbus, mokomi svarbių įgūdžių (pvz., kaip saugiai elgtis kelyje, kaip gaivinti žmogų ir t. t.). Čia skatinamas vaikų pilietiškumas, atsakingas požiūris į save ir savo aplinką. Gavus savivaldybės paramą projektui, šiuo metu atnaujinamos centro patalpos, ketinama įsigyti baldų, naujos įrangos veiklai vykdyti.
Pirmieji žingsniai verslumo link
Kriūkiečiai gilinasi į bendruomeninio verslo ypatumus, ieško veiklos nišų, kurios leistų uždirbti pajamų bendruomenės reikmėms. Tuo tikslu vykdant projektus buvo įsigyta speciali įranga, kuria galima perkelti užsakovo pageidaujamus užrašus ir spalvotus vaizdus ant tekstilės, keramikos, metalo ir kitų paviršių gaminių: marškinėlių, maišelių, prijuosčių, pagalvėlių, puodelių, magnetukų, raktų pakabukų, dėlionių ir kt. Anot L. Liutvinienės, ši veikla pamažu įgauna pagreitį.
Įgyvendinant projektą „Inovatyvios ir darnios Kriūkų bendruomenės kūrimas“ pagal Šakių vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją, bendruomenės centre vyko mokymai „Vietos maisto sistemos nauda ir vietos produktų rinkos plėtojimo inovacijos“, kuriuos vedė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. „Kalbėjome apie trumpąsias maisto tiekimo grandines, grandinės seką „nuo lauko iki stalo“. Vietos maisto grandinės yra naujas reiškinys, kuris gali padėti padidinti kaimo bendruomenės atsparumą krizėms, spręsti sveikos gyvensenos, ekonomikos ir socialines problemas. Bandėme rasti motyvacijos būdus, kurie telktų žmones į vietos maisto sistemą. Išskyrėme vietos produktus, gvildenome opiausias problemas ir ieškojome būdų, kaip galima jas spręsti, didinti konkurencingumą, vietos produktų pardavimo būdus, rinką, atlikome praktinius darbus“, – pasakoja L. Liutvinienė.
Vykdant minėtą projektą vyko ir išvažiuojamieji mokymai: bendruomenės atstovės sėmėsi žinių ir patirties iš kitų verslių bendruomenių.
Vėliau buvo vykdoma mokymų programa „Kriūkų bendruomenės bendrųjų kompetencijų stiprinimas“. Vyko ketveri mokymai temomis: „Lyderystė kaimo bendruomenėje“, „Emocinio intelekto svarba asmeniniame ir profesiniame gyvenime“, „Motyvuojantis bendravimas ir bendradarbiavimas. Vidinės dalykinės komunikacijos modeliai ir būdai“ bei „Efektyvios komandos formavimas ir darbo komandomis gebėjimų ugdymasis“. Mokymų ciklą vedė lektorė, švietimo ir verslo konsultantė Lidija Laurinčiukienė. „Kaip sakė lektorė, žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę. Žmogus turi pats norėti siekti, tuomet matysis jo asmeninis augimas. Tikimės, kad mokymų ciklo dalyviai ir toliau augins save ir šalia esančius“, – sako L. Liutvinienė.
Nors bendruomenė išgyveno įvairių laikotarpių – nuo idėjų ir iniciatyvų sausros iki projektų ir jėgų antplūdžio, – akivaizdu, kad per beveik du gyvavimo dešimtmečius pasiekė reikšmingų pokyčių. Svarbiausia – parodė gyventojams, kad tai, kokioje aplinkoje gyvensime, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
