Jau beveik dvi savaites su euru gyvenantys lietuviai, Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, dar nepriprato prie naujosios valiutos ir būsimų pokyčių. Prie šiek tiek išaugusių kainų ir naujų kupiūrų netrukus prisijungs sumažėję algos skaičiai, o kartu ir didesnio užmokesčio lūkesčiai. Profesorius R. Krušinskas prognozuoja, kad pirmasis nedidelis psichologinis šokas lietuvius ištiks gavus pirmąją algą, kuri gerokai skirsis nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuva – vis dar tarp gerokai atsiliekančiųjų pagal vidutinį darbo užmokestį ES.
Antrą savaitę gyvename su euru. Ar šalies gyventojai jau galėjo pajusti kokius nors teigiamus pokyčius?
Gal dar šiek tiek ankstoka kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šalies gyventojai, – juk praėjo dar tik 12 dienų, kai turime eurą. Kad kažkas pasikeitė, gyventojai pajaus tada, kai negalės atsiskaityti litais. Dar daug kas jų turi, piniginėse jie susipynę su eurais, tad kol kas panikos nėra. Būtent tai, kad didelės masinės psichozės iki šiol nebuvo, – pats teigiamiausias dalykas, kuris nutiko įvedus eurą.
Tai yra naudinga rinkai, nes mes išvengę didelio streso sėkmingai perlipome valiutos pasikeitimo barjerą. Pokytis šalies gyvenime tikrai didelis, tačiau jam buvo pasiruošta labai sėkmingai. Visam pasiruošimo procesui kaip ekonomistas rašyčiau 9 balus iš 10. Informacija apie eurą vartotojus pasiekė anksti, labai plačiai buvo skelbiamas tikslus euro keitimo kursas, daug kartų kalbėta apie vietas, kur bus galima nemokamai pasikeisti litus į eurus. Tų vietų yra daug.
Didžiausia grėsme per šias keliolika dienų tapo padirbtų eurų atsiradimas. Tai sukėlė gerokai didesnį sąmyšį nei pats euro įvedimas.
Dar didesni pokyčiai bus juntami po šventinio laikotarpio sugrįžus į įprastinį gyvenimo ritmą, kai, pavyzdžiui, pradėsime planuoti savo atostogas. Noriu tikėti, kad šie pokyčiai bus teigiami, nes dabar matomos tendencijos nėra gąsdinančios – žmonės euro nebijo.
Tvarką mėgstančioje Vokietijoje, pereinant nuo markės prie euro, kainos buvo ne tik netiksliai apvalinamos, bet ir padidintos. Nepaisant visų vyriausybės grūmojimų, Lietuvoje nutiko lygiai tas pats. Kai kas iš prekeivių kainas pakėlė dar prieš duotą 6 mėnesių terminą, kai kas šią ribą peržengė, o dalis po sausio 1 dienos jas ir nežymiai kilstelėjo. Kaip manote, ar šiam pokyčiui buvo pakankamai pasiruošta?
Manau, kad tos prevencinės priemonės, kurios galėjo būti taikomos, ir buvo pritaikytos. Pardavėjui pakeisti savo kainos centu ar dviem niekas negali uždrausti. Tai yra rinka su joje vykstančiais nusistovėjusiais procesais. Vienas tokių – kainodara, kai kaina baigiasi penketu, nuliu ar devynetu. Pasikeitus valiutai, juk keičiasi ir ši rinkodaros priemonė. Kainų svyravimo iki kelių lietuviškų ar euro centų reikėjo tikėtis. Juk iš vartotojų nedaug kas mėgdavo piniginėje nešiotis saują lietuviškų baltųjų centų. Dabar atsirado variniai centai, bet prie jų kol kas sunku priprasti. Mieliau imame geltono metalo euro centų dešimtinę ar dvidešimtinę.
Verslui, gaunančiam daug smulkių metalinių pinigų, juos suskaičiuoti kainuoja papildomai, tad stengiamasi tokias sąnaudas mažinti apvalinant kainas iki patogios kainos, pavyzdžiui, 1 euro, o ne 97 euro centų.
Algos „sumažėjo“ 3,45 karto. Poveikis psichologinis, tačiau gal ateityje dėl euro jos didės sparčiau, t. y. darbdavai atlyginimą didins ne 200 litų (58 eurais), o apvalins iki 60 eurų?
Minimalios algos didinimas iki 300 eurų jau buvo vyriausybės užmačiose, tačiau tai būtų daroma ir dėl apvalinimo bei siekiant išvengti skaičiavimo klaidų.
Tie verslai, kurie turi galimybę skirti dalį savo uždirbamų pinigų algoms didinti, ko gero, taip ir padarys. Valstybiniame sektoriuje bus sudėtingiau, nes čia algos yra fiksuotos, priklausančios nuo minimalaus gyvenimo lygio ir įvairių pareigybinių koeficientų.
Versle tam, kad būtų išvengta įvairių nepatogumų skaičiuojant, algos galės būti didinamos iki jūsų minimų 60 eurų, o ne 57 eurų ir 92 centų. Kaip algos didinimo „žingsnis“ kažkada buvo 50 litų, dabar tai gal bus 5 ar 10 eurų.
Gal, palyginę savo atlygį eurais su vokiečių uždarbiu, lietuvaičiai ims labiau spausti savo darbdavius algas didinti?
Neabejoju, kad tam tikrų diskusijų tarp darbuotojų ir darbdavių tikrai bus. Algas buvo galima lyginti ir anksčiau, tačiau mes atsiliekame pagal vidutinį darbo užmokestį ES, ir tai niekam nėra paslaptis. Dabar šie skirtumai dar labiau išryškės.
Darbuotojams atsiranda akivaizdesnis psichologinis pagrindas reikalauti didesnės algos. Tačiau nemanau, kad verslui ir darbdaviams tai bus pagrindas patikėti šiuo algos didinimo argumentu.
Daugiau nepasitenkinimo lyginant atlyginimus Lietuvoje ir užsienyje gali atsirasti šio mėnesio pabaigoje arba pirmosiomis vasario dienomis, kai bus išmokamos algos, nes dabar žmonės dar gyvena iš išsikeistų į eurus litų, šventėms skirtų taupytų lėšų. Tačiau tai yra žmonių emocijos, jiems apsiprasti tiesiog reikia laiko.
Europos centrinis bankas kalba apie atsiradusį kainų skaidrumą, t. y. gyventojai gali patikrinti internete, kiek kainuoja šaldytuvas pas mus ir lygiai toks pats Vokietijoje. Ar nuo to nenukentės mūsų prekeiviai, kai kur siūlantys didesnes kainas?
Be abejo, vartotojai kels daugiau klausimų, kodėl vienas ar kitas daiktas pas mus kainuoja daugiau nei užsienyje. Tai gali vesti skaidrumo link arba net mažėjančių kainų link. Tačiau tie patys daiktai kitoje šalyje gali kainuoti ir daugiau nei pas mus, tad galime sulaukti ir kainų kilimo. Juk valiutą dabar turime vienodą.
KTU