Nors Lietuvoje itin skatinamas tvarus judumas, net 93 proc. gyventojų vis dar dažniau renkasi automobilį. Siekiant geriau suprasti, kas lemia žmonių transporto pasirinkimą, KTU mokslininkė atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, kad svarbiausi veiksniai nėra vien infrastruktūra – didelę įtaką turi ir socialinės normos bei įpročiai. Šiemet už šį tyrimą mokslininkė pelnė tarptautinį apdovanojimą.
Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotojos dr. Jonės Vitkauskaitės-Ramanauskienės, dauguma Lietuvoje planuojamų ir šiuo metu taikomų priemonių – nukreiptos į tvaraus judumo infrastruktūros gerinimą ir tai yra labai svarbios priemonės, tačiau labai trūksta švelniųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos į žmonių įpročius.
„Taip pat trūksta priemonių, kurios mažintų lengvųjų automobilių naudojimo patrauklumą, pavyzdžiui, ne daug kur įvestas mokestis, įvažiuojant į miesto centrą bei nėra dinaminio stovėjimo kainų reguliavimo, kai ji priklauso nuo to, kiek automobilių aikštelėje“, – apie iššūkius diegiant tvarų judumą kalba dr. J. Vitkauskaitė-Ramanauskienė.
Įtaką daro aplinkinių pavyzdys
Transporto sektorius, o visų pirma lengvieji automobiliai, yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis Lietuvoje. Dr. J. Vitkauskaitė-Ramanauskienė pasakoja, kad sumažinus emisijas šioje srityje, gali būti pasiekti reikšmingi klimato kaitos tikslai, tačiau nors viešojo transporto infrastruktūra nuolat gerinama, žmonės vis tiek keliauja automobiliais. Būtent tai ir kėlė KTU mokslininkei smalsumą – kokie veiksniai lemia gyventojų keliavimo įpročius.
„Dėl to doktorantūros studijų metais sukūriau įvairiomis elgsenos keitimo technikomis grįstą modelį, kurį įgyvendinau iniciatyvos „Judėk žaliai“ pavidalu. Šia iniciatyva siekiau paskatinti Kaune dirbančius žmones vietoje automobilio rinktis viešąjį ar bemotorį transportą bei ėjimą pėsčiomis“, – teigia KTU mokslininkė.
Ši iniciatyva atskleidė, kad žmonių judumo elgseną lemia kelių tipų veiksniai – išoriniai, pavyzdžiui dviračių takų vientisumas, viešojo transporto prieinamumas, ir vidiniai – nuostatos, įpročiai ir socialinių normų suvokimas.
„Didelę įtaką žmonėms vis dar daro aplinkinių pasirinkimai – jei matome, kad draugai, kaimynai ar kolegos keliauja automobiliu, mes tai pradedame suvokti kaip tam tikrą socialinę normą. Vėliau tai mes priimame kaip socialinę normą ir pradedame galvoti, kad tokios elgsenos iš mūsų tikisi kiti ir pradedame rinktis automobilį visoms savo kelionėms“, – tyrimo rezultatus atskleidžia dr. J. Vitkauskaitė-Ramanauskienė.
Sulaukė tarptautinio apdovanojimo
Už šį tyrimą dr. J. Vitkauskaitė-Ramanauskienė pelnė tarptautinį apdovanojimą – „BUP PhD Award“. Šiame konkurse gali dalyvauti jaunieji mokslininkai iš įvairių programai priklausančių šalių – Čekijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Švedijos, Ukrainos ir Lietuvos.
„Man didelė garbė, kad būtent disertacija iš Lietuvos buvo įvertinta kaip geriausia Socialinių ir humanitarinių mokslų srityje. Taip pat toks apdovanojimas turi ne tik simbolinę reikšmę – laimėtojui skiriama finansinė parama mokslo publikacijai arba mokslinei konferencijai“, – sako KTU mokslininkė.
Duris į tarptautinį pripažinimą dr. J. Vitkauskaitei-Ramanauskienei atvėrė doktorantūros studijos. Ji įsitikinusi, kad sprendimas stoti į šios pakopos studijas turi būti gerai apgalvotas, nes jos pareikalauja daug laiko ir jėgų.
„Visgi šios studijos suteikia didelį pasitenkinimą, keičiant visuomenę. Doktorantūros studijoms atidavus maksimalų kiekį jėgų, atgal gaunama su kaupu“, – priduria dr. J. Vitkauskaitė-Ramanauskienė.