Bet kurios šalies inovacijų augimo priežastis – aukštosiose mokyklose gimstantys pradedantieji verslai, integruojantys mokslo žinias ir atliepiantys verslo poreikius. Apie jų dabartį ir perspektyvas Vilniuje surengtame forume „Innovation Drift“ kalbėjo KTU rektorius Petras Baršauskas.
Šiemet forume mintimis bei įžvalgomis dalijosi daugiau nei 30 šviesuolių: verslo lyderių, politikų, mokslininkų. Čia buvo galima pasiklausyti, ką apie inovacijas mano tokių organizacijų, kaip „Mars One“, Pasaulio ekonomikos forumas, CERN, „Google“, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, atstovai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sakė, kad šiuolaikinės aukštosios mokyklos strateginiai mokslo prioritetai turi būti trys: tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas bei inovacijos ir bendradarbiavimas su verslu.
Pasak jo, KTU sėkmingai bendradarbiauja su verslu – sėkmingai įgyvendina Europos mokslinių tyrimų programas ir glaudžiai bendradarbiauja su verslu šalies ir užsienio pramonės sektoriuose. Tai atspindi ir didžiausias skaičius mokslinių tyrimų sutarčių su verslu tarp aukštųjų mokyklų Lietuvoje. KTU garsėja visame pasaulyje savo inovacijų laimėjimais ultragarso, organinės chemijos, mechatronikos, sistemų diagnostikos, aplinkosaugos inžinerijos ir daugybėje kitų mokslo sričių.
Pradedančiosios įmonės – tiltas į verslą
Bene svariausias universiteto tiltas į verslo pasaulį – pirmasis mokslinis pradedančiųjų įmonių centras šalyje KTU „Startup Space“. Čia per trejus metus gimė net 44 pradedančiosios įmonės, jos per vienus veiklos metus sukūrė daugiau nei 40 išmaniųjų programėlių telefonams ir toliau vykdo įvairių inovatyvių produktų tyrimus ir vystymą.
KTU pradedančiosios įmonės dirba ne tik tyrimų ir vystymo srityje (angl. R&D), kur jau pagarsėjo savo nanopalydovu „LIT Sat-1“, bet ir produktų verslui kūrimo srityje. Vienas žymiausių tokių komercializuotų projektų – inovatyvi elektroninė nosis, ištirianti mėsos šviežumą.
Pasak P. Baršausko, šiandien į pradedančiųjų įmonių veiklą įsitraukę per 15 tūkst. studentų, įvairiuose renginiuose, susijusiuose su pradedančiųjų įmonių veikla, dalyvavo per 4 tūkst. asmenų, pristatyta 150 idėjų, 50 prototipų, sėkmingai veikia 44 įsteigtos bendrovės.
Ateities planuose – tik augimas
KTU atidžiai planuoja savo pradedančiųjų įmonių ateitį – 2016–2020 metais bus siekiama spartinti besikuriančių įmonių plėtrą, plėsti universitete gimusių įmonių geografiją ir kokybę, didinti jų plėtros sistemą.
Taip pat bus siekiama pagerinti santykius tarp mokslininkų ir studentų, taip skatinant juos kurti daugiau inovacijų. Itin svarbus tikslas – ir toliau remti besimokančio, tobulėjančio jaunimo idėjas sujungiant švietimą, mokslinius tyrimus bei žinių taikymą praktiškai. Būtina nepamiršti ir palaikyti investuotojų bendruomenės vystymąsi.
Kalbėdamas apie ateities skaičius, rektorius neabejojo, kad 2016–2020 metais KTU į pradedančiųjų įmonių kūrimo procesą įtrauks per 20 tūkst. savo ir kitų universitetų studentų, čia bus surengti 125 renginiai, kuriuose dalyvaus 7,5 tūkst. dalyvių. KTU planuojama iš viso turėti per 90 „Startup Space“ komandų bei 50 bendrovių, o universitetas tikisi parodyti visuomenei bent 25 sėkmės istorijas.
KTU