„Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius. Biomedicininį išsilavinimą turintis, šiandien nanotechnologijų srityje dirbantis jaunasis tyrėjas mano, jog bendradarbiaudami skirtingų sričių mokslininkai gali sukurti įspūdingų, žmogaus gyvenimą keičiančių išradimų.
Sidabro nanodalelėmis papildytas T. Jukniaus sukurtas pleistras apsaugo žaizdą nuo užkrėtimo, o specialus jame esantis indikatorius parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija.
„Pleistras naikina daugelį labai pavojingų bakterijų – net ir tas, kurios atsparios antibiotikams, slopina uždegimą ir (patyriau tai išbandęs pats) išgarina drėgmę, natūraliai besikaupiančią pleistro užklijavimo vietoje“, – apie savo sukurtos inovacijos pranašumus pasakoja jaunasis tyrėjas.
Pasak jo, antibakterinės sidabro savybės žinomos tūkstančius metų: pavyzdžiui, ilgose jūrų kelionėse šio metalo būdavo dedama į vandens statines, kad negestų vanduo. Antibakterinėmis savybėmis pasižymi sidabro jonai, kurie sutrikdo atitinkamų molekulių biocheminius procesus taip sustabdydami bakterijų dauginimąsi.
Gali padėti išsaugoti gyvybę
„Mintis sukurti antibakterinį pleistrą man kilo galvojant apie vietas, kuriose vyksta karas, stichinės nelaimės. Ten, kur tikimybė užsikrėsti yra labai didelė, o gauti medicinos pagalbą sudėtinga, net ir smulkūs sužeidimai gali būti pavojingi gyvybei. Jei, pavyzdžiui, į žaizdą patenka auksinio stafilokoko bakterija, kuri atspari antibiotikui meticilinui, – gali reikėti amputuoti galūnę arba žmogus gali mirti“, – paklaustas, kaip kilo idėja, atsako jaunasis mokslininkas.
Jo teigimu, pleistras apsaugo nuo užkrėtimo ir palengvina bet kokių žaizdų gijimą, todėl galėtų būti tinkamas smulkių sužeidimų gydymui. Išmanusis pleistras kuriamas ir tobulinamas moderniose KTU „Santakos“ slėnio laboratorijose. Tam naudojamos deimanto tipo amorfinės anglies dangos su sidabro nanodalelėmis kaip pleistro pagrindas, taip pat neapsieinama be papildomų vaistinių ekstraktų ir priedų.
Pasak jo, išmaniojo pleistro gamybos technologija yra ypač sudėtinga, nes yra daugybė dalykų, kuriuos reikia įvertinti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad cheminėje sintezėje nebūtų naudojamos nuodingos ar kraują skystinančios medžiagos – kuriant žmogaus gyvybę galinčią išgelbėti priemonę suklysti negalima. Todėl LSMU Veterinarijos akademijoje atliekami reikiami bandymai su gyvūnais ir bakterijomis siekiant išsiaiškinti veiksmingumą ir riziką.
Gamybos kaina – iki kelių centų
Dar besimokantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos antrajame kurse T. Juknių įtraukė tarpdisciplininiai projektai. KTU MMI doktorantą žavi tai, kad, dirbant tarpdisciplininėje komandoje, taikant įvairių sričių žinias, galima sukurti tikrą produktą. Šiandien T. Juknius jau tobulina sukurtą pleistro prototipą.
„Pagaminti prototipą laboratorijoje gana lengva, tačiau, galvojant apie masinę daikto gamybą, reikia įvertinti labai daug veiksnių, pradedant nuo klijų, baigiant pleistro veikliąja zona, kuri atlieka funkciją“, – pasakoja T. Juknius.
Pasak jo, ištobulinus gamybos technologiją, atsakius į visus potencialių gamintojų klausimus apie procesą, įrangą, ir, žinoma, galutinio produkto kainą, verslo partnerių Lietuvoje rasti nesunku. Rinkos situacija, T. Jukniaus teigimu, tokiam produktui yra palanki.
„Yra rinkoje pleistras, padengtas plona užgarinta sidabro danga, tačiau jis gana brangus, nes gamyboje sunaudojama daugiau sidabro. Be to, jis ne toks veiksmingas: gaminant pleistrą mūsų sukurta technologija, veiksmingas sidabro nanodalelių paviršius yra daug didesnis“, – aiškina KTU mokslininkas.
Pasak jo, pleistro kainą, ištobulinus gamybos technologiją, galima sumažinti iki kelių centų.
Iš danų išmoko praktiškumo
T. Juknius ne tik studijavo dviejuose didžiausiuose Kauno universitetuose, bet ir tobulinosi užsienyje. Pietų Danijos universitete (Sonderborgas) bei Danijos technikos universitete (Kopenhaga) atlikęs praktiką KTU trečiojo kurso doktorantas teigia, jog svarbiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos aukštųjų mokyklų yra ne turima įranga ar ištekliai, o žmonių požiūris.
„Mes įpratę skųstis, kad trūksta išteklių, kad viešieji pirkimai vilkina darbo procesą, o danai iš to nedaro jokių problemų. Jie sako: „Nueik į ūkinių prekių parduotuvę, nusipirk greitai stingstančio plastilino, medicinos prekių skyriuje rasi plastikinių vamzdelių ir iš viso to lengvai gali pasigaminti veikiantį prototipą.“ Puikus požiūris, jį pritaikau ir čia“, – šypsosi T. Juknius. Jis sako, kad brangios tyrimui reikalingos medžiagos įsigyjamos iš projektų lėšų.
Pasak jo, lyginti skirtingas aukštąsias mokyklas nėra prasmės, nes, pavyzdžiui, KTU turima įranga galima atlikti ypač aukšto lygio tyrimus, o kartu dirbanti skirtingų sričių mokslininkų komanda įkvepia kūrybingiems sprendimams.
Doktorantas T. Juknius dėkoja savo darbo vadovui prof. Sigitui Tamulevičiui, džiaugiasi bendro projekto su LSMU finansavimu ir suteikta galimybe įgyvendinti idėją.
KTU