Spalio 21 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta nauja, dar tebekvepianti spaustuvės dažais ir niekieno neperskaityta, bet labai laukta trečioji Joanos Grigaitienės apybraižų knyga „Svajonės pašaukti“.
Pirmoji skirta mokytojams, neformalaus ugdymo pedagogams, būrelių vadovams. Antrojoje – Varėnos krašte dirbusių ir dirbančių gydytojų biografijos, interviu, nuotraukos, poezijos, dailės darbai. Trečioji – kaip rašoma anotacijoje – „išsamių interviu, fotografijų ir įkvepiančių biografinių pasakojimų rinkinys apie talentingus kūrėjus, kultūros bei meno srities veikėjus, sugebėjusius suburti, įkvėpti ir vesti paskui save kitus. Šiame apybraižų rinkinyje smulkmeniškai pateikiami bei aprašomi tų žmonių nuopelnai ir apdovanojimai. Interviu metu autorė su ypatingu jautrumu atskleidžia kiekvieno jų individualią istoriją, pasakojančią apie pašaukimą, siekius, viltis, santykius su kolektyvais bei darbo specifiką. Neabejotinai ši knyga – tarsi metraštis ar palikimas mums bei ateinančioms kartoms, taip pat padėka ir dar vienas labai gražus šių šviesių žmonių veiklos įvertinimas“. (Agnė Dekerė)
Knygos autorė Joana Grigaitienė pasakojo, kad rašymą supranta kaip savo misiją. O, bendraujant su žmonėmis, jai neteko nieko maloniau patirti, kaip klausyti jų išgyvenimų, susijusių su laime daryti tai, kas jiems patinka. Rašyti apie tuos, kurie keliauja paskui pašaukimo balsą, yra džiuginantis, tačiau nelengvas procesas – reikalingas nuolatinis dvasinis budėjimas, ar nenukrypta nuo dorinių orientyrų. Pacitavusi knygos herojaus Mariaus Galinio mintį apie mūsų tautos situaciją: „Susluoksniuota mūsų bendruomenė, sutrūkinėjusios pamatinių vertybių jungtys. Į žmogų žiūrima kaip į vartotoją, dažniausiai vertinama perkamoji galia. Pamirštamas svarbiausias dalykas, kuris gali vienyti, – tai dvasingumas. Kolektyvai, kuriuos vienija bendruomenės sąmonė, tėra lyg oazės…“, Joana pateikė savo įžvalgą: „Tos oazės yra sujungtos, susijungusios neregimais saitais, bet juntamos intelektualiai, emociškai, moraliai tradicijose, papročiuose, kūrybiniuose procesuose. Suteikus tiems ryšiams grafinį pavidalą, atrodytų nelyginant milžiniškas voratinklis. Įdomu tai, kad jis susiklostęs tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Tad, jį pažeidus, suveikia tautinė intuicija – poreikis sustiprinti tas gijas, tuos takus ir pratakus, kuriais persiduoda kūrybinė energija, pati įvairiausia patirtis ir patys naujausi sprendimai. Kūrybinės veiklos akcentai (visai nesvarbu jų skirtingos formos ir funkcijos) – tartum akmenėliai, mesti į ramius vandenis, – sukelia juntamus ir regimus ratilus, kurie sklisdami pasiekia vieni kitus. Ir koks gražus mainymasis, mirgėjimas, kokie gražūs jų atspindžiai dvasingumo šviesoje! Dėl to patraukia kitus suartėti, dalintis tuo spindinčiu gėriu ir grožiu, vienytis bei skatinti, uždegti ir kitus panašiam ar dar ryškesniam, drąsesniam skrydžiui. Platus, erdvus bendruomenės kultūrinis laukas, kuriame vietos pakanka ir individualioms įkvėpimo paraiškoms, ir grupiniams užsiėmimams.“ O Dzūkijos žemė išaugino ir tebeaugina nuostabius žmones, kurie jaučia jos svarbą mūsų būtyje, visuose mūsų darbuose. Apie juos ir norėjau kalbėti. „Ačiū visiems, kurie įsileidote mane į savo gyvenimus“, – dėkojo Joana.
Varėnos rajono meras Algis Kašėta Joaną Grigaitienę pavadino Varėnos krašto metraštininke, per apybraižas, biografijas atspindinčią krašto istoriją. O visus kultūros ir meno šviesos nešėjus: tiek pasauly pripažintas asmenybes, tiek Varėnos krašto kaimuose unikalias dzūkų kultūros vertybes puoselėjančius žmones, palygino su darbščiomis bitelėmis, nešančiomis neįkainojamą kūrybinį indėlį į Varėnos krašto kultūrinį avilį. „Kultūros darbuotojų dėka kultūrinis gyvenimas Varėnos krašte virte verda, o Varėnos krašto vardas pagarbiai „įpintas“ į margaspalvį, tūkstantmetį skaičiuojančios Lietuvos kultūros vainiką ir užima jame ypatingą vertę ir vietą“, – sakė meras. Palinkėjo, kad kultūros žmonių darbas būtų visų ir visada įvertintas, kad jiems nestigtų originalių idėjų ir kūrybinių minčių. „Linkiu daug meilės – žmogui, žodžiui, darbui, kūrybai ir gyvenimui!“
Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus patarėja Regina Svirskienė atkreipė dėmesį į tai, kad kultūros darbuotojai dažniausiai yra kuklūs, nepratę prie didelio dėmesio. Dėmesį rodo kitiems, rūpinasi kitų laisvalaikiu, nuolat galvoja, kaip jį organizuoti, pamišdami darbo valandas, savaitgalius, šeimas. Tokį kelią jie pasirinko. „Ši knyga – kultūros istorija ateities kartoms. Esu joje, už tai dėkinga“, – sakė Regina.
Viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius džiaugėsi, kad prieš metus kartu su Joana tapo Varėnos kultūros ir meno tarybos įsteigto apdovanojimo už nuopelnus rajono kultūrai „Sidabrinė bitė“ laureatais, o šiandien jų keliai vėl susikirto: jis ir keturiolika bibliotekininkų tapo naujos Joanos knygos herojais.
Pasveikinti Joanos Grigaitienės, pasidžiaugti jos sėkme, kūrybinėmis idėjomis, padėkoti susirinko didelis būrys autorės kolegų, bičiulių, mokinių, knygų herojų. Gražių žodžių negailėjo Zofija Bliujienė, Irena Čeplikienė, Renata Skamarakienė, Valerija Dringelienė, Regina Lukoševičienė, Irena Naujūnienė, Elena Savukynaitė, Asta Kašėtienė, Gražina Kuodienė, Irena Stoškienė, Zita Varanavičienė, Judita Jakubavičiūtė-Ikasalienė ir kt.
Tomas Balkelis, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, buvęs Joanos Grigaitienės mokinys, pasakojo, kad mokytoja buvusi griežta, reikli, pareiginga ir labai mylinti savo darbą, puiki režisierė, su jų klase pastačiusi Kazio Binkio „Atžalyną“. „Mokytoja, jei ateity pritrūktų kūrybinių minčių, siūlau parašyti knygą apie mokinius. Jų – didelis būrys“, – palinkėjo Tomas.
Muzikos kūrinius atliko Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai Karolina Makselytė ir Eivilė Bruzgytė, Flomena Krikščiūnaitė, Kamila Antanevičiūtė; jų mokytojai Aušra Kašėtienė, Nijolė Dzingelevičienė, Kęstutis Breidokas.
Varėnos viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Daiva Armonienė