Kad vasaros malonumai nesibaigtų vasarą, Dievas sukūrė Sardiniją… Noras paankstinti vasarą arba pratęsti ją būdingas daugeliui lietuvių, kuriems trijų vasaros mėnesių, ir dar dažnai lietingų, būna per mažai. Apie Sardiniją kaip vasaros atostogų kraštą rudenį ir galimybę pailginti šiltojo sezono malonumus pasakoja Inga Aukštuolytė, kelionių įmonės viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė. Ji išvardija 7 priežastis, dėl kurių lietuviai veržte veržiasi į Sardiniją.
1. Išlepintiesiems tobulų lietuviškų paplūdimių. Taip, mes tokie, ir uolos ar žvyras, kur nėra kur patogiai išsitiesti, mums netinka. Sardinijos paplūdimiai yra erdvūs, platūs, tobulo balto smėlio – salos pakrantės patenka į kasmet sudaromų geriausių pasaulio paplūdimių sąrašus. O jūra ten tokia skaidri, kad, iš aukščiau žiūrint į jachtas, atrodo, tarsi jos kabėtų ore: tokio švarumo, skaidrumo yra vanduo. Prie Sardinijos krantų atplaukia daugybė jachtų. Populiari pramoga poilsiautojams – iš laivų grožėtis jūros dugno gyvenimu ar vykti prie kyšulių, kur atplaukia delfinų. Sardinija turi 1849 km paplūdimių, dauguma jų labai skirtingi. Tad tikrai galima išsirinkti sau tinkamą vietelę prie jūros.
2. Mėgstantiesiems valgyti skaniai. Dažnas, pakeliavęs po užsienio kraštus, supranta, koks skanus ir natūralus yra Lietuvos gamintojų maistas. Patys italai pripažįsta, jog geriausia jų virtuvė – Sardinijoje. Maistas ten paprastas, šviežias ir natūralus. Dažnas patiekalas ant vietinio stalo ar restorane – jūros gėrybės. Kuo tą dieną apdovanos jūra, negali nuspėti. Tad kai kuriuose restoranuose nerasite valgiaraščio – stiprinsitės tuo, ką tą rytą sugavo žvejai.
Kadangi saloje klesti avininkystė, paplitę ir avienos, ėrienos patiekalai, ypač salos viduje. Sardinijos gyventojai didžiuojasi savo tradiciniu, daugiau nei 2 tūkstančius metų gaminamu sūriu „Pecorino Sardo“, daromu tik iš Sardinijos avių pieno. Šio sūrio dedama į daugybę Sardinijos patiekalų, todėl salos virtuvės skonis yra „Pecorino Sardo“ skonis.
3. Gamtos mėgėjams. Sardinijoje galima pamatyti laisvai gyvenančių arklių ir elnių, vaikai bus sužavėti išvydę ponių albinosų. Prie salos kyšulių būriuojasi gyvenimo džiaugsmu trykštantys delfinai, saloje apsistoja migruojančių flamingų.
Sardinijoje nuolat žydi kokie nors medžiai, krūmai, gėlės. Pavyzdžiui, mimozos, palmės, rausvais žiedeliais apsipila migdolmedžiai, žydi ir noksta mandarinai, apelsinai… Salos pakrantėse yra grotų – galima eiti pėsčiųjų takais. Šiaurės vakarų pakrantės įlankoje, Kačijos kyšulyje, yra Neptūno grota (Grotta di Nettuno). Po ją turistams siūlomos ekskursijos valtimi.
4. Besiilgintiesiems žagrės. „Sardinija gyvena ne tik iš jūros. Oficialiais duomenimis, saloje ganosi apie 3 mln. avių, tačiau manoma, kad iš tikrųjų jų daugiau, net apie 5 mln. Avys – neatskiriama salos dalis. Jos ganosi laisvai, ir labai didelė tikimybė, kad, išvažiavus iš miesto, užtvers jums kelią. Nė krustelti negalėsite, kol avių jūra nubanguos ten, kur jai reikia, – juokėsi I. Aukštuolytė. – Kad ir kur važiuotumėte, visur matysite tuos besiganančius vilnos kamuoliukus…“
5. Vertinantiesiems nenusaldintas šypsenas. Sardinijos žmonės, ypač vyresni, dar nesugadinti nei euro, nei turizmo apskritai. Jie nuoširdūs ir gana atviri – nepabijos ne tik gero, bet ir tiesesnio žodžio pasakyti. Sardinijoje, ypač kaimuose, gyvenimas itin natūralus: jis teka ta pačia gyvenimo ant žemės, kurią iš visų pusių supa jūra, vaga taip, kaip ir prieš tūkstančius metų. Todėl gyvenimo tempas ten lėtas. O gyvenimo būdas – išvien su gamta. Žmonės ten negadina gamtos, moka su ja darniai sugyventi.
6. Visiems poilsiautojų tipams. Pasak I. Aukštuolytės, lietuvių poilsiautojus galima skirstyti į dvi grupes: mėgstančius, kad jais būtų visiškai pasirūpinta, ir atradėjus individualistus, kurie atostogas nori susikurti iš savo pačių atradimų. Sardinija – ideali sala ilsėtis šioms abiem poilsiautojų grupėms. Taip pat saloje paprasta derinti organizuotas keliones su spontanišku noru pakeliauti savarankiškai.
Sardinijoje paprasta išsinuomoti automobilį, į salos gilumą nusigauti vietos transportu. „Pati po salą keliavau autobusais ir likau sužavėta patogumo: autobuse nusiperki bilietą ir važiuoji, o pamatyti ir per autobuso langą, ir jau nuvykus į pasirinktą vietą galima išties daug, – sakė I. Aukštuolytė. – Sardinijos kraštovaizdis įstabus ir kontrastingas, ten nėra autostradų, todėl vien važiavimas vietos keliuku ir žiūrėjimas pro langą yra tikra ekskursija: kalnai ir lygumos, jaukios giraitės ir kokioje aukštesnėje vietoje atsiveriantys vaizdai į Viduržemio jūrą, pro šalį bėgantys vietos gyventojų kaimai… Taip keliaujant iš patiriamų įspūdžių ir vaizdų galima susidėlioti savos Sardinijos mozaiką.“
7. Svajojantiesiems apie vasarą rudenį. Nors lietuviai per 9 mėnesius išsiilgsta saulės, daugelis svilinančio karščio nemėgsta. „Todėl Sardinijoje geriausia ilsėtis rudenį, kai atslūgsta karščiai (vasarą būna apie 35 °C) ir oras tampa ypač malonus poilsiui, vidutinė temperatūra – apie 25 °C, – sakė I. Aukštuolytė. – Sardinijoje vasara tęsiasi iki lapkričio, vanduo būna kaip reikiant įšilęs, vietos turgeliuose gausu įvairiausių nunokusių vaisių. Puiki sala mūsų kraštiečiams, besidairantiems, kur pratęsti trumpą lietuvišką vasarą.“