Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Net 42 proc. jų kreiptųsi į Seimo kontrolierius. Tokius rezultatus parodė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkritį vykdyta reprezentatyvi visuomenės gyventojų apklausa.
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai. Šiais metais vykdyta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad net 54 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. 2012 metais žinančiųjų, kur ieškoti pagalbos, buvo vos 27,9 proc.
Apklausos duomenimis, net 42 proc. Lietuvos gyventojų dėl pažeistų žmogaus teisių kreiptųsi į Seimo kontrolierius. 2013 metais tokių buvo 34,5 proc., o 2012 m. – vos 24, 3 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrėjai teigia, kad jaunesni ir labiau išsilavinę respondentai geriau žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Tai geriau žino ir didesnes pajamas gaunantys (70 proc.), taip pat didžiųjų miestų (58 proc.) Lietuvos gyventojai.
2014 metų lapkritį vykdyta apklausa atskleidė, kad apie žmogaus teisių gynėjus geriausiai žino didžiųjų mietų gyventojai, blogiausiai – kaimo gyventojai. 2013 metais daugiausia žinančiųjų apie Seimo kontrolierių atliekamą žmogaus teisių gynimo funkciją buvo tarp Kauno ir Marijampolės. Daugiausia nežinančiųjų apie Seimo kontrolierių darbą buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.
Beveik penktadalis (18 proc.) respondentų nurodė, kad buvo pažeistos jų teisės valstybės ir savivaldybės įstaigose. 2012 m. tokių buvo vos 12 proc., o 2011 m. – 15,2 proc.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.

